Projekto KAUNO TARPUKARIO MODERNIZMO ATSPINDŽIAI GYVUOSIUOSE PAVEIKSLĖLIUOSE parodos atidarymas
2016 m. lapkričio 25 d., penktadienį, 17 val.
Vieta: galerija „Meno forma“,
Savanorių pr. 166, Kaune.
Galerija dirba:
II - V nuo 12 iki 18 val.
VI nuo 12 iki 16 val.
VII ir I - poilsio dienos
Paroda veikė iki 2016 m. gruodžio 6 d.
Kūrinius pristato:
Antanas Andziulis, Jolanta Galdikaitė,
Mindaugas Gelūnas, Violeta Juodzevičienė, Gintaras Kušlys,
Rymantas Penkauskas, Aistė Ramūnaitė, Vigintas Stankus
Gintautas Velykis, Rūta Velykytė.
Taip pat eksponuojami J. Galdikaitės bei V. Juodzevičienės vadovaujamų moksleivių grupių iš Kauno dailės gimnazijos ir
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos darbai.
Parodos kuratorius Gintaras Kušlys
Projektą iš dalies finansuojamas Kauno miesto savivaldybė
programos „Iniciatyvos Kaunui“ lėšomis
2016 m. lapkričio 25 d., penktadienį, 17 val.
Vieta: galerija „Meno forma“,
Savanorių pr. 166, Kaune.
Galerija dirba:
II - V nuo 12 iki 18 val.
VI nuo 12 iki 16 val.
VII ir I - poilsio dienos
Paroda veikė iki 2016 m. gruodžio 6 d.
Kūrinius pristato:
Antanas Andziulis, Jolanta Galdikaitė,
Mindaugas Gelūnas, Violeta Juodzevičienė, Gintaras Kušlys,
Rymantas Penkauskas, Aistė Ramūnaitė, Vigintas Stankus
Gintautas Velykis, Rūta Velykytė.
Taip pat eksponuojami J. Galdikaitės bei V. Juodzevičienės vadovaujamų moksleivių grupių iš Kauno dailės gimnazijos ir
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos darbai.
Parodos kuratorius Gintaras Kušlys
Projektą iš dalies finansuojamas Kauno miesto savivaldybė
programos „Iniciatyvos Kaunui“ lėšomis
ANTANAS VISOCKIS. AKVARELINĖS VARIACIJOS
Nuo pat jaunystės mane traukė kūrybos paslaptis. Domino teatras, dainuojamoji poezija, muzika. Dar besimokydamas Kauno J. Naujalio vardo vidurinėje dailės mokykloje, susipažinau su dailės disciplinomis, savarankiškai mokiausi groti akordeonu – juo groju iki šiol. Manau, kad pomėgis muzikai, kaip abstrakčiam menui, padeda mano kūrybai. Ritmas, spalva, šviesa, gamtos vaizdų interpretacijos, jos paslapčių simboliai sudaro mano kūrybos esmę. Kiekviena akvarelės technika turi savų pranašumų. Dailininkui atradus meninės išraiškos būdus ir juos suderinus su savuoju aš, pasirinktoji priemonė tampa įtaigi ir organiška. Man šiuo metu svarbu, kad galėčiau struktūriškai modeliuoti ir režisuoti paveikslą, o taip perfrazavęs – siekti nuojautų metamorfozės. Galbūt žiūrovas gali tai suvokti ir kitaip – tai jo valia. Bet man daugiasluoksnė akvarelė ir puantilizmas – tinkamas būdas kūrybiškai kurti tapybišką akvarelę.
Daugiasluoksnės akvarelės tapyba – ilgas procesas, todėl labai svarbu išlaikyti energingą kūrybinių minčių gyvybingumo ir jausmo santykį. Kompozicija, ritmas, spalva ir šviesa yra pagrindiniai komponentai, padedantys kurti. Akvarelė man turi būti šviesi ir skaidri, be jokių cheminių priedų – tarsi skambanti muzika.
Visada galvoju, kad dailininkas savo kūrybinę išraišką turėtų nukreipti ne į destruktyvią veiklą, o į kūrybą, kupiną meilės žmonėms. Manau, destrukcija – neapykanta, ginklai, karai – ne menininkų sfera.
Visais laikais turi būti vertinami nauji kūriniai. Be to, lyginant tradicinio ir avangardinio meno raišką buvo ir bus tiek blogų, tiek gerų dalykų. Jei tradicinis menas blogas, o avangardinis geras, toks vertinimas provincialus. Žinoma, kaip ir gyvenimas, menas yra nenutrūkstamas ir polemiškas procesas. Kiekvienas laikas turi savus idealus. Tačiau be patirties ir istorijos nebus ateities.
- Prof. Antanas Visockis
Šiaulių universiteto profesorius dailininkas Antanas Visockis (1941) – vienas aktyviausių lietuviškos akvarelės puoselėtojų, daugelio parodų dalyvis, surengęs įvairios apimties personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavęs daugybėje bendrų ekspozicijų. Gimtosios Šiaulių apylinkės, Druskininkai ir Nemunas, o pastaruoju metu ir Baltija, Neringa su savo įstabiosiomis kopomis, Žemaitija vaizduotėje suranda vis naujas ir naujas vaizdines ir dvasines interpretacijas.
– Prof. Vytenis Rimkus
Antano Visockio paveikslai yra kupini požemių kuždesių, kurie kyla pakopomis, dangaus laiptais, saulėlydžio tiltais, šviesos šuorais, patiria metamorfozes, kol galiausiai susilieja su dangiškos vienovės tašku arba atsiliepia už juodojo tamsos horizonto. Jo kūrinius galima skaityti mistiškai, psichoanalitiškai, filosofiškai, estetiškai. Jie kupini reikšmių kaitos ir įvairiausios mimezės, yra daugiaprasmiai ir daugiaklodžiai, todėl ne tik atveria daugybę analizių, bet ir apžavi galimybėmis, suvedžioja, klaidina, apgauna, atveria. Būties ir niekio temos kviečia medituoti visatos gyvybių šnabždesius, iškeliančias ir pribloškiančias būties galias, žmogaus likimą.
– Prof. Gintautas Mažeikis
Dailininkas prof. Antanas Visockis kuria erdvines kompozicijas, kuriose visada esti prasminis gylis. Dailininko kompoziciniai motyvai turi konstrukcinį sprendimą, kuris mažiau būdingas akvarelės technikai, tačiau puantilistinis atlikimas palengvina netikėtą, įtaigų sprendimą. Jo darbuose daug erdvės ir šviesos. Akvarelių lengvumą kuria tinkamai palikti balto popieriaus plotai, o jų forma ir išdėstymas primena saulės ar kitų abstrakčių šviesos šaltinių srautą, padeda jose pajusti filosofinį tapybinį mąstymą.
– Vija Tarabildienė
Paroda veikė Kauno valstybinėje filharmonijoje, L. Sapiegos g. 5, 2016 m. spalio 14 - lapkričio 5 d.
6-osios tarptautinės akvarelės bienalės "Baltijos tiltai. 2016. Kryptys ir iššūkiai" dalis.
Nuo pat jaunystės mane traukė kūrybos paslaptis. Domino teatras, dainuojamoji poezija, muzika. Dar besimokydamas Kauno J. Naujalio vardo vidurinėje dailės mokykloje, susipažinau su dailės disciplinomis, savarankiškai mokiausi groti akordeonu – juo groju iki šiol. Manau, kad pomėgis muzikai, kaip abstrakčiam menui, padeda mano kūrybai. Ritmas, spalva, šviesa, gamtos vaizdų interpretacijos, jos paslapčių simboliai sudaro mano kūrybos esmę. Kiekviena akvarelės technika turi savų pranašumų. Dailininkui atradus meninės išraiškos būdus ir juos suderinus su savuoju aš, pasirinktoji priemonė tampa įtaigi ir organiška. Man šiuo metu svarbu, kad galėčiau struktūriškai modeliuoti ir režisuoti paveikslą, o taip perfrazavęs – siekti nuojautų metamorfozės. Galbūt žiūrovas gali tai suvokti ir kitaip – tai jo valia. Bet man daugiasluoksnė akvarelė ir puantilizmas – tinkamas būdas kūrybiškai kurti tapybišką akvarelę.
Daugiasluoksnės akvarelės tapyba – ilgas procesas, todėl labai svarbu išlaikyti energingą kūrybinių minčių gyvybingumo ir jausmo santykį. Kompozicija, ritmas, spalva ir šviesa yra pagrindiniai komponentai, padedantys kurti. Akvarelė man turi būti šviesi ir skaidri, be jokių cheminių priedų – tarsi skambanti muzika.
Visada galvoju, kad dailininkas savo kūrybinę išraišką turėtų nukreipti ne į destruktyvią veiklą, o į kūrybą, kupiną meilės žmonėms. Manau, destrukcija – neapykanta, ginklai, karai – ne menininkų sfera.
Visais laikais turi būti vertinami nauji kūriniai. Be to, lyginant tradicinio ir avangardinio meno raišką buvo ir bus tiek blogų, tiek gerų dalykų. Jei tradicinis menas blogas, o avangardinis geras, toks vertinimas provincialus. Žinoma, kaip ir gyvenimas, menas yra nenutrūkstamas ir polemiškas procesas. Kiekvienas laikas turi savus idealus. Tačiau be patirties ir istorijos nebus ateities.
- Prof. Antanas Visockis
Šiaulių universiteto profesorius dailininkas Antanas Visockis (1941) – vienas aktyviausių lietuviškos akvarelės puoselėtojų, daugelio parodų dalyvis, surengęs įvairios apimties personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavęs daugybėje bendrų ekspozicijų. Gimtosios Šiaulių apylinkės, Druskininkai ir Nemunas, o pastaruoju metu ir Baltija, Neringa su savo įstabiosiomis kopomis, Žemaitija vaizduotėje suranda vis naujas ir naujas vaizdines ir dvasines interpretacijas.
– Prof. Vytenis Rimkus
Antano Visockio paveikslai yra kupini požemių kuždesių, kurie kyla pakopomis, dangaus laiptais, saulėlydžio tiltais, šviesos šuorais, patiria metamorfozes, kol galiausiai susilieja su dangiškos vienovės tašku arba atsiliepia už juodojo tamsos horizonto. Jo kūrinius galima skaityti mistiškai, psichoanalitiškai, filosofiškai, estetiškai. Jie kupini reikšmių kaitos ir įvairiausios mimezės, yra daugiaprasmiai ir daugiaklodžiai, todėl ne tik atveria daugybę analizių, bet ir apžavi galimybėmis, suvedžioja, klaidina, apgauna, atveria. Būties ir niekio temos kviečia medituoti visatos gyvybių šnabždesius, iškeliančias ir pribloškiančias būties galias, žmogaus likimą.
– Prof. Gintautas Mažeikis
Dailininkas prof. Antanas Visockis kuria erdvines kompozicijas, kuriose visada esti prasminis gylis. Dailininko kompoziciniai motyvai turi konstrukcinį sprendimą, kuris mažiau būdingas akvarelės technikai, tačiau puantilistinis atlikimas palengvina netikėtą, įtaigų sprendimą. Jo darbuose daug erdvės ir šviesos. Akvarelių lengvumą kuria tinkamai palikti balto popieriaus plotai, o jų forma ir išdėstymas primena saulės ar kitų abstrakčių šviesos šaltinių srautą, padeda jose pajusti filosofinį tapybinį mąstymą.
– Vija Tarabildienė
Paroda veikė Kauno valstybinėje filharmonijoje, L. Sapiegos g. 5, 2016 m. spalio 14 - lapkričio 5 d.
6-osios tarptautinės akvarelės bienalės "Baltijos tiltai. 2016. Kryptys ir iššūkiai" dalis.
AQUA 12
Paroda veikia "Girstučio" kultūros ir sporto centre,
Kovo 11-osios g. 26, 2016 m. spalio 15 - 2017 m. sausio 6 d.
6-osios tarptautinės akvarelės bienalės "Baltijos tiltai. 2016. Kryptys ir iššūkiai" dalis.
Grupės AQUA 12 parodos „Akvarelės tvarumas“, skirtos akvarelės maestro E. Urbanavičiaus (1931–2008) atminimui, atidarymas 2016 m. spalio 15 d., šeštadienį, 15 val.
VšĮ „Girstučio“ kultūros ir sporto centre, Kovo 11-osios g. 26, Kaune
Sustainability of watercolour. Watercolour exhibition of the AQUA 12 Artist Group in memoriam maestro E. Urbanavičius (1931-2008). Opening at 15:00, October 15, 2016 / Saturday /
Venue: The Girstutis Sport and Culture Centre, 26 Kovo 11th str., Kaunas
Lietuvos akvarelininkų paroda „Akvarelės tvarumas“ – jungtinė, joje greta E. Urbanavičiaus akvarelių retrospektyvos eksponuojami aqua 12 grupės dalyvių kūriniai. Paroda skirta jos įkūrėjo ir ilgamečio vadovo 85-osioms gimimo metinėms paminėti.
Tapytojas, akvarelininkas Eduardas Urbanavičius (1931–2008) gimė Žemaitijoje, Užvenčio miestelyje. Dar besimokantį gimnazistą, jį kaip politinį kalinį sovietinis režimas deportavo į Sibirą. Iš ten grįžęs, 1954–1961 metais studijavo tapybą Vilniaus dailės institute. Dailininkas itin vertino savo dėstytojus – tapytojus A. Gudaitį ir L. Katiną. Kūrybingas ir veržlus tapytojas 1964-aisiais priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. E. Urbanavičius ne tik surengė daugiau kaip 100 personalinių parodų, bet ir aktyviai dalyvavo Baltijos šalių, tarptautinėse ir respublikinėse parodose. Jo kūryba įvertinta apdovanojimais – diplomais Pabaltijo akvarelės trienalėse Rygoje (1966, 1969, 1982 ir 1989 metais buvo apdovanotas Grand Prix „Baltijos kelias“) ir kt. 1994-aisiais E. Urbanavičius įkūrė akvarelininkų grupę aqua 12, kuriai vadovavo iki pat savo mirties.
Akvarelės grožis atsiskleidžia tik tada, jei ji kuriama tradiciniu būdu. Popierius ir vanduo suteikia akvarelei išskirtinio skaidrumo. 60 metų praėjo, kai lieju akvarelę, tačiau reikėtų dar tiek pat, kad galėčiau pasakyti, jog perpratau šią techniką. Akvareles lieja tik jai pasiaukoję žmonės.
– Eduardas Urbanavičius
Lithuanian watercolourists’ exhibition Sustainability of Watercolour is a joint exhibition, where, in addition to the retrospective of E. Urbanavičius artworks, watercolour paintings of the group aqua 12 are exhibited. The exhibition is dedicated to the 85th anniversary of the group founder and long-time leader.
Painter and watercolourist EDUARDAS URBANAVIČIUS (1931-2008) was born in Užventis town in Samogitia. Still a higher school student he was deported by the Soviets to Siberia as a political prisoner. Upon return from the camp he studied painting in Vilnius Art Institute in 1954 - 1961. The artist admired his teachers and painters A. Gudaitis and L. Katinas. In 1964 a creative and energetic painter became member of Lithuanian Artists Union. The painter held over 100 personal exhibitions, was an active member of the Soviet Union, the Baltic Republics, international and national exhibitions. His artworks received numerous awards: diplomas in Baltic States Watercolour triennials in Riga (1966, 1969, 1982, Grand Prix of the Baltic Road in 1989) and other diplomas. In 1994 E. Urbanavičius founded the watercolourists group aqua 12 and headed it until his death.
The beauty of a watercolour reveals only when it is created in a traditional way. Paper and water makes a watercolour exceptionally transparent. I’ve been painting watercolours for 60 years, but I think I need another six decades to really master this technique. A watercolour can be painted only by people devoted to it.” E. Urbanavičius
parodos dalyviai // partcipants of the exhibition
Voldemaras Barakauskas
Vytenis Bazaras
Emilija Gaspariūnaitė Taločkienė
Juozapas Antanas Gelguda
Osvaldas Jablonskis
Benjaminas Jenčius
Ramunė Kmieliauskaitė
Vilija Mačiulytė
Eugenijus Nalevaika
Vilius Ksaveras Slavinskas
Vija Tarabildienė
Eduardas Urbanavičius (1931–2008)
Saulė Urbanavičiūtė
Vidmantas Zarėka
Parodos kuratorė // curator Saulė Urbanavičiūtė
Paroda veikia "Girstučio" kultūros ir sporto centre,
Kovo 11-osios g. 26, 2016 m. spalio 15 - 2017 m. sausio 6 d.
6-osios tarptautinės akvarelės bienalės "Baltijos tiltai. 2016. Kryptys ir iššūkiai" dalis.
Grupės AQUA 12 parodos „Akvarelės tvarumas“, skirtos akvarelės maestro E. Urbanavičiaus (1931–2008) atminimui, atidarymas 2016 m. spalio 15 d., šeštadienį, 15 val.
VšĮ „Girstučio“ kultūros ir sporto centre, Kovo 11-osios g. 26, Kaune
Sustainability of watercolour. Watercolour exhibition of the AQUA 12 Artist Group in memoriam maestro E. Urbanavičius (1931-2008). Opening at 15:00, October 15, 2016 / Saturday /
Venue: The Girstutis Sport and Culture Centre, 26 Kovo 11th str., Kaunas
Lietuvos akvarelininkų paroda „Akvarelės tvarumas“ – jungtinė, joje greta E. Urbanavičiaus akvarelių retrospektyvos eksponuojami aqua 12 grupės dalyvių kūriniai. Paroda skirta jos įkūrėjo ir ilgamečio vadovo 85-osioms gimimo metinėms paminėti.
Tapytojas, akvarelininkas Eduardas Urbanavičius (1931–2008) gimė Žemaitijoje, Užvenčio miestelyje. Dar besimokantį gimnazistą, jį kaip politinį kalinį sovietinis režimas deportavo į Sibirą. Iš ten grįžęs, 1954–1961 metais studijavo tapybą Vilniaus dailės institute. Dailininkas itin vertino savo dėstytojus – tapytojus A. Gudaitį ir L. Katiną. Kūrybingas ir veržlus tapytojas 1964-aisiais priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. E. Urbanavičius ne tik surengė daugiau kaip 100 personalinių parodų, bet ir aktyviai dalyvavo Baltijos šalių, tarptautinėse ir respublikinėse parodose. Jo kūryba įvertinta apdovanojimais – diplomais Pabaltijo akvarelės trienalėse Rygoje (1966, 1969, 1982 ir 1989 metais buvo apdovanotas Grand Prix „Baltijos kelias“) ir kt. 1994-aisiais E. Urbanavičius įkūrė akvarelininkų grupę aqua 12, kuriai vadovavo iki pat savo mirties.
Akvarelės grožis atsiskleidžia tik tada, jei ji kuriama tradiciniu būdu. Popierius ir vanduo suteikia akvarelei išskirtinio skaidrumo. 60 metų praėjo, kai lieju akvarelę, tačiau reikėtų dar tiek pat, kad galėčiau pasakyti, jog perpratau šią techniką. Akvareles lieja tik jai pasiaukoję žmonės.
– Eduardas Urbanavičius
Lithuanian watercolourists’ exhibition Sustainability of Watercolour is a joint exhibition, where, in addition to the retrospective of E. Urbanavičius artworks, watercolour paintings of the group aqua 12 are exhibited. The exhibition is dedicated to the 85th anniversary of the group founder and long-time leader.
Painter and watercolourist EDUARDAS URBANAVIČIUS (1931-2008) was born in Užventis town in Samogitia. Still a higher school student he was deported by the Soviets to Siberia as a political prisoner. Upon return from the camp he studied painting in Vilnius Art Institute in 1954 - 1961. The artist admired his teachers and painters A. Gudaitis and L. Katinas. In 1964 a creative and energetic painter became member of Lithuanian Artists Union. The painter held over 100 personal exhibitions, was an active member of the Soviet Union, the Baltic Republics, international and national exhibitions. His artworks received numerous awards: diplomas in Baltic States Watercolour triennials in Riga (1966, 1969, 1982, Grand Prix of the Baltic Road in 1989) and other diplomas. In 1994 E. Urbanavičius founded the watercolourists group aqua 12 and headed it until his death.
The beauty of a watercolour reveals only when it is created in a traditional way. Paper and water makes a watercolour exceptionally transparent. I’ve been painting watercolours for 60 years, but I think I need another six decades to really master this technique. A watercolour can be painted only by people devoted to it.” E. Urbanavičius
parodos dalyviai // partcipants of the exhibition
Voldemaras Barakauskas
Vytenis Bazaras
Emilija Gaspariūnaitė Taločkienė
Juozapas Antanas Gelguda
Osvaldas Jablonskis
Benjaminas Jenčius
Ramunė Kmieliauskaitė
Vilija Mačiulytė
Eugenijus Nalevaika
Vilius Ksaveras Slavinskas
Vija Tarabildienė
Eduardas Urbanavičius (1931–2008)
Saulė Urbanavičiūtė
Vidmantas Zarėka
Parodos kuratorė // curator Saulė Urbanavičiūtė
TROND EINAR SOLBERG INDSETVIKEN
"Gyvenu giliame Norvegijos miške. Didžioji taiga prasideda ties mano namais. Čia auga spygliuočiai, tvyro tyla, per dieną keičiasi šviesa ir esu aš. Panašiai, kaip keičiasi šviesa, laikui bėgant kinta ir mano požiūris į tapybą. Tyrinėjau, kaip spygliuotis susijungia su žeme, koks jo paviršius ir struktūra. Medžiai žavi mane. Stebiu, kaip šakos atsiskiria nuo kamieno, kaip medžiai sąveikauja ir kuria naujas formas, kaip sugeria ir atspindi šviesą skirtingu oru – visa tai mane skatina juos tapyti."
"Dirbu lėtai, tapau po vieną paveikslą. Sluoksnis po sluoksnio kuriu tyloje."
(Trond Einar Solberg Indsetviken)
"I live in Norway, deep in the forest. The big “Taiga” starts where I Iive. Here, there are pine trees, the silence, the change of the light during the day and me. Same as the change of the light, my approach to painting changes by time and age. I have been studying how the pine tree is connected to the soil, its texture and its structure. Trees fascinate me. The way branches grow from the stem, how the trees interact with each other and create new shapes, how they receive and reflect the light in different weather, all this pushes me to paint them."
"My work is a slow procedure and I can paint only one painting at the time. Layer by layer I build my work in silence."
(Trond Einar Solberg Indsetviken)
http://tronde.no/
"Gyvenu giliame Norvegijos miške. Didžioji taiga prasideda ties mano namais. Čia auga spygliuočiai, tvyro tyla, per dieną keičiasi šviesa ir esu aš. Panašiai, kaip keičiasi šviesa, laikui bėgant kinta ir mano požiūris į tapybą. Tyrinėjau, kaip spygliuotis susijungia su žeme, koks jo paviršius ir struktūra. Medžiai žavi mane. Stebiu, kaip šakos atsiskiria nuo kamieno, kaip medžiai sąveikauja ir kuria naujas formas, kaip sugeria ir atspindi šviesą skirtingu oru – visa tai mane skatina juos tapyti."
"Dirbu lėtai, tapau po vieną paveikslą. Sluoksnis po sluoksnio kuriu tyloje."
(Trond Einar Solberg Indsetviken)
"I live in Norway, deep in the forest. The big “Taiga” starts where I Iive. Here, there are pine trees, the silence, the change of the light during the day and me. Same as the change of the light, my approach to painting changes by time and age. I have been studying how the pine tree is connected to the soil, its texture and its structure. Trees fascinate me. The way branches grow from the stem, how the trees interact with each other and create new shapes, how they receive and reflect the light in different weather, all this pushes me to paint them."
"My work is a slow procedure and I can paint only one painting at the time. Layer by layer I build my work in silence."
(Trond Einar Solberg Indsetviken)
http://tronde.no/
MARIA SCHLEINER
6-osios tarptautinės akvarelės bienalės BALTIJOS TILTAI. KRYPTYS IR IŠŠŪKIAI renginys
Maria Schleiner (Vokietija) - 5-osios tarptautinės akvarelės BALTIJOS TILTAI. 2014. REZONANSAS grand prix laureatė.
Daiktų radimosi gamtoje ir popieriuje stebėjimas yra ypatinga erdvė laike, kurią sukuria ramybės ir susitelkimo atmosfera. Akimis sekant medžio šakų linijas ir stebint daugybę jų atšakų, ranka pradeda kurti vaizdinius pavidalus.
Ant didelio formato popieriaus greitai ir be dvejonių atsiranda linijų, taškų, kreivių ir figūrų sambrūzdžiai.
Darbu, kuris pripildytas daugybės grafinių ir vaizdinių elementų judesio, nėra siekiama tvirtinti arba teigti, jis labiau skirtas tam, kad tiesiog būtų ir iš karto liktų apsireiškusių augalų ir potėpių tinklo aidu popieriuje. Šis neapibrėžtumas akcentuojamas įvairiais šviesiai pilkais, rusvais, žalsvais atspalviais prigesinta spalva. Atsitiktinumai priimami ir konceptualiai įtvirtinami. Briaunų linijos ir bet kokia tvarka išmėtyti rašaliniai taškai primena dizaino koncepciją.
Kaip priemonė ir akvarelės dažų rišiklis naudojamas gumiarabikas (akacijų sakai). Šviežiai paruošti sakai, sumaišyti su kitais dažančiais elementais, pavyzdžiui, žeme, labai įdomiai džiūsta ant popieriaus. Užbaigti darbai nebūtinai pristatomi kaip meno kūriniai. Jais galima padengti parodų salės sienas ir lubas taip, kad per visą erdvę besidriekiančiomis šliūžėmis, formuojančiomis linijas ir įvairias formas, sektų žiūrovas.
(„Be pavadinimo“, 2015/16, akvarelė, dydžiai skirtingi.)
Akimis sekant teptuko potėpiais popieriuje paliktas linijas, iškyla daugybė formų ir figūrų, kurios vėliau iškerpamos. Susiformuoja nedideli nereprezentatyvūs objektai. Maži popieriaus lopinėliai rodo, ant kokio dydžio lakšto jie kurti. Derinami prie instaliacijos laukų. Iš suplėšytų trapaus spalvoto popieriaus gabalų kuriamas asambliažas. Popierinių objektų šešėliai ir lengvi judesiai įspūdį išbaigia.
(„Brandenburgas, Kumlosenas“, 2015, akvarelė, nematomas siūlas, kiekvieno objekto dydis skiriasi, yra maždaug 14 × 19 cm dydžio.)
Sekant akimis, pasikartojančiais judesiais virš plono popieriaus juda ranka, skleidžiasi atsikartojančios geometrinės linijų ir taškų struktūros. Pasikartojantis veiksmas kuria ramią kontempliatyvią atmosferą, saugų prieglobstį. Tada plonas popierius lankstomas ir perforuojamas. Kai kurios formos iškerpamos žirklėmis, tačiau visos vėl randa savo vietą užgimstančiame darbe. Tai linksmas žaidimas, kurio metu keičiamasi vietomis. Žaidimas tęsiasi formas kraunant į krūvas, kupetas, išbarstant naujomis grupelėmis. Pradžioje sukurtos geometrinės figūros derinamos su rašytinėmis ar grafinėmis formomis. Skylės parodo trūkstamas formas, o žiūrovai turi pratęsti žaidimą savo vaizduotėje.
(„Acquapendente“, 2015/16, kiekviena dalis yra 35 × 23 cm dydžio.)
6-osios tarptautinės akvarelės bienalės BALTIJOS TILTAI. KRYPTYS IR IŠŠŪKIAI renginys
Maria Schleiner (Vokietija) - 5-osios tarptautinės akvarelės BALTIJOS TILTAI. 2014. REZONANSAS grand prix laureatė.
Daiktų radimosi gamtoje ir popieriuje stebėjimas yra ypatinga erdvė laike, kurią sukuria ramybės ir susitelkimo atmosfera. Akimis sekant medžio šakų linijas ir stebint daugybę jų atšakų, ranka pradeda kurti vaizdinius pavidalus.
Ant didelio formato popieriaus greitai ir be dvejonių atsiranda linijų, taškų, kreivių ir figūrų sambrūzdžiai.
Darbu, kuris pripildytas daugybės grafinių ir vaizdinių elementų judesio, nėra siekiama tvirtinti arba teigti, jis labiau skirtas tam, kad tiesiog būtų ir iš karto liktų apsireiškusių augalų ir potėpių tinklo aidu popieriuje. Šis neapibrėžtumas akcentuojamas įvairiais šviesiai pilkais, rusvais, žalsvais atspalviais prigesinta spalva. Atsitiktinumai priimami ir konceptualiai įtvirtinami. Briaunų linijos ir bet kokia tvarka išmėtyti rašaliniai taškai primena dizaino koncepciją.
Kaip priemonė ir akvarelės dažų rišiklis naudojamas gumiarabikas (akacijų sakai). Šviežiai paruošti sakai, sumaišyti su kitais dažančiais elementais, pavyzdžiui, žeme, labai įdomiai džiūsta ant popieriaus. Užbaigti darbai nebūtinai pristatomi kaip meno kūriniai. Jais galima padengti parodų salės sienas ir lubas taip, kad per visą erdvę besidriekiančiomis šliūžėmis, formuojančiomis linijas ir įvairias formas, sektų žiūrovas.
(„Be pavadinimo“, 2015/16, akvarelė, dydžiai skirtingi.)
Akimis sekant teptuko potėpiais popieriuje paliktas linijas, iškyla daugybė formų ir figūrų, kurios vėliau iškerpamos. Susiformuoja nedideli nereprezentatyvūs objektai. Maži popieriaus lopinėliai rodo, ant kokio dydžio lakšto jie kurti. Derinami prie instaliacijos laukų. Iš suplėšytų trapaus spalvoto popieriaus gabalų kuriamas asambliažas. Popierinių objektų šešėliai ir lengvi judesiai įspūdį išbaigia.
(„Brandenburgas, Kumlosenas“, 2015, akvarelė, nematomas siūlas, kiekvieno objekto dydis skiriasi, yra maždaug 14 × 19 cm dydžio.)
Sekant akimis, pasikartojančiais judesiais virš plono popieriaus juda ranka, skleidžiasi atsikartojančios geometrinės linijų ir taškų struktūros. Pasikartojantis veiksmas kuria ramią kontempliatyvią atmosferą, saugų prieglobstį. Tada plonas popierius lankstomas ir perforuojamas. Kai kurios formos iškerpamos žirklėmis, tačiau visos vėl randa savo vietą užgimstančiame darbe. Tai linksmas žaidimas, kurio metu keičiamasi vietomis. Žaidimas tęsiasi formas kraunant į krūvas, kupetas, išbarstant naujomis grupelėmis. Pradžioje sukurtos geometrinės figūros derinamos su rašytinėmis ar grafinėmis formomis. Skylės parodo trūkstamas formas, o žiūrovai turi pratęsti žaidimą savo vaizduotėje.
(„Acquapendente“, 2015/16, kiekviena dalis yra 35 × 23 cm dydžio.)
Jose Antonio 'Torregar’. Memento Mori
"Kasdienybė nuostabiai atsispindi žmogaus figūroje. Beveik tobulai ir nuolat kintančiai. Raukšlių grožis tampa pagrindiniu gyvenimo šventės simboliu, pasireiškiančiu per deformaciją."(‘Torregar‘)
“Mundanity wonderfully reflects in human figure. Almost perfectly and constantly evolving. The beauty of wrinkles expressed through deformation becomes the main symbol of the celebration of life" (‘Torregar’)
Torregaro slapyvardžiu pasirašantis Jose Antonio Torregrosa García (g. 1978) kilęs iš Seučio (Mursijos regionas, Ispanija). Valensijos politechnikos universitete įgijęs bakalauro laipsnį, ten pat tęsė doktorantūros studijas. Nuo 2008 m. Mursijos universiteto Dailės fakultete dėsto tapybą.
Jaunasis tapytojas laikosi neorealizmo krypties pažiūrų. Tapyba primena fotografijos kadravimą ir perspektyvą, išlaikant optinius fotoaparato efektus. Jai būdingi impresionizmo potėpiai, paviršiaus ir formos paieškos, o kartais išnyra žmogaus figūros užuominos.
José Antonio Torregrosa García 'Torregar' (1978), Ceutí (Murcia Region), Spain. He was awarded a bachelor’s degree from Polytechnic University of Valencia and continued his doctoral studies there. Since 2008 he has been teaching painting in the Faculty of Art of the University of Murcia.
The young artist using the pseudonym Torregar is a follower of neorealism movement. His paintings have the framing and perspective characteristic of photography with optical effects of the camera. The typical features of his artworks are impressionistic dabs, sometimes with the hints of human figures, the search for the surface and form.
Parodos kuratorė // Curator - Ina Mindiuz
VšĮ "Mindiuzarte"
"Kasdienybė nuostabiai atsispindi žmogaus figūroje. Beveik tobulai ir nuolat kintančiai. Raukšlių grožis tampa pagrindiniu gyvenimo šventės simboliu, pasireiškiančiu per deformaciją."(‘Torregar‘)
“Mundanity wonderfully reflects in human figure. Almost perfectly and constantly evolving. The beauty of wrinkles expressed through deformation becomes the main symbol of the celebration of life" (‘Torregar’)
Torregaro slapyvardžiu pasirašantis Jose Antonio Torregrosa García (g. 1978) kilęs iš Seučio (Mursijos regionas, Ispanija). Valensijos politechnikos universitete įgijęs bakalauro laipsnį, ten pat tęsė doktorantūros studijas. Nuo 2008 m. Mursijos universiteto Dailės fakultete dėsto tapybą.
Jaunasis tapytojas laikosi neorealizmo krypties pažiūrų. Tapyba primena fotografijos kadravimą ir perspektyvą, išlaikant optinius fotoaparato efektus. Jai būdingi impresionizmo potėpiai, paviršiaus ir formos paieškos, o kartais išnyra žmogaus figūros užuominos.
José Antonio Torregrosa García 'Torregar' (1978), Ceutí (Murcia Region), Spain. He was awarded a bachelor’s degree from Polytechnic University of Valencia and continued his doctoral studies there. Since 2008 he has been teaching painting in the Faculty of Art of the University of Murcia.
The young artist using the pseudonym Torregar is a follower of neorealism movement. His paintings have the framing and perspective characteristic of photography with optical effects of the camera. The typical features of his artworks are impressionistic dabs, sometimes with the hints of human figures, the search for the surface and form.
Parodos kuratorė // Curator - Ina Mindiuz
VšĮ "Mindiuzarte"
NONO GARCIA. EFEMERIŠKOS ERDVĖS
Paroda veikė iki lapkričio 5 d.
Exhibition went till 5 November, 2016.
6-osios tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai. 2016. Kryptys ir iššūkiai“ personalinei parodai akvareles Nono García išliejo pakviestas dalyvauti renginyje. Atrinktos temos, kurias Nono kurdamas palietė, buvo interpretuotos ir sukurtos naujai.
Kitu kampu interpretuodamas vaizduojamuosius objektus, Nono García „izoliuoja“ juos klasikiniame kontekste, taip išgaudamas objektų visumą, įkvėpdamas sielą ir paversdamas gyvosios gamtos „besvore materija“.
Ispanų dailės istorijoje natiurmorto žanras turi gilias tradicijas. Nono Garcíos natiurmortuose jaučiamą nuotaiką galima pavadinti laikinumo stebėjimu. Šios kompozicijos – kasdienio intelektualaus darbo dalis. Kartais tai būna atsitiktinai studijoje aptikti daiktai, paveikslų paviršiuje įgaunantys naują estetinę prasmę. Tyrinėdamas detales menininkas perteikia medžiagiškumo jausmą. Įvairiais būdais kuriama efemeriška atmosfera, bet kartu tai – vizualus objektų dokumentavimas, siekiant jų neprarasti. Akvarelininkas atrado galimybę materializuoti dvasinę idėją, padaryti ją apčiuopiamą. Tai sielos ekspresijos išraiška, į kurią reikia įsiklausyti – kaip skaitant poeziją.
Ypatinga visata sudėliota iš tekstūrinių, skaidrių ir permatomų materijų. Dinamikos, šviesotamsos, kontūrų ir spalvų kokybė žavi tikslumu ir nesugadinto šviežumo žaisme.
Visada sakiau, kad esu laimingas: tapau tai, kas man patinka. Džiugu kad ir visuomenei patinka tai, ką piešiu. Akivaizdu, kad negaliu įtikti visiems. Tapyboje atrandu vidinę ramybę. Kai tapau, galvoju apie ką nors kitą; jei tapydamas galvočiau apie tai, kas vyksta pasaulyje, išeitų siaubingi vaizdai. Nemanau, kad problemos gali būti sprendžiamos tapyboje, bet galima kurti grožį. Aš taip manau. Yra menininkų, kurie menu provokuoja... Man patinka kurti neegzistuojančius dalykus, pavyzdžiui, natiurmortuose surasti kažką nepastebimai gražaus. Tai mano indėlis: kurti gražesnį pasaulį.
– Nono García
Tai teigdamas menininkas meta iššūkį: nepaisant šiuolaikiškumo mene, jis gvildena temas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo senamadiškos. Autorius puikiai išlaiko pusiausvyrą tarp paprastumo ir kompozicijos visumos, išvengdamas banalumo. Daiktai meistriškai tiksliai „ištapyti“, bet tai nėra aklas kopijavimas ar atkartojimas, tai – gebėjimas teptuko galia perteikti matomą realybę, kartu sukuriant jos iliuziją. Griežtos, tikslios, paprastos, bet genialios – taip galima apibūdinti Nono Garcíos akvareles.
Apie menininką
Nono García gimė 1972 m. Muloje (Mursijos regionas, Ispanija). Baigęs Taikomosios dailės ir amatų mokyklą Mursijoje, žinias gilino privačiai pas menininkus Antonio Lopezą (2005 m.), Pedro Cano (2004 ir 2010 m.) ir Kristobalą Gabarroną (2006 ir 2007 m.).
Antonio Nono García – ramus ir nuolankus. Tai atsispindi ir daugelyje jo natiurmortų. Minkšti, pridengiami ar išryškinami stiklinių taurių, metalo puodų ir šaukštų, keraminių lėkščių kontūrai neatrodo svarbūs. Objektus galima traktuoti lyg dailininko sprendžiamą dilemą: jie, kaip ir autorius, tarsi nustemba sulaukę dėmesio: „Esu nustebęs, kad žmonės mane kalbina. Kuo aš galiu būti įdomus, ką aš galiu pasakyti?“
Parodos kuratorė Ina Mindiuz
https://www.facebook.com/InaMindiuz/?fref=ts
https://www.facebook.com/baltijostiltai.balticbridges/?fref=ts
Paroda veikė iki lapkričio 5 d.
Exhibition went till 5 November, 2016.
6-osios tarptautinės akvarelės bienalės „Baltijos tiltai. 2016. Kryptys ir iššūkiai“ personalinei parodai akvareles Nono García išliejo pakviestas dalyvauti renginyje. Atrinktos temos, kurias Nono kurdamas palietė, buvo interpretuotos ir sukurtos naujai.
Kitu kampu interpretuodamas vaizduojamuosius objektus, Nono García „izoliuoja“ juos klasikiniame kontekste, taip išgaudamas objektų visumą, įkvėpdamas sielą ir paversdamas gyvosios gamtos „besvore materija“.
Ispanų dailės istorijoje natiurmorto žanras turi gilias tradicijas. Nono Garcíos natiurmortuose jaučiamą nuotaiką galima pavadinti laikinumo stebėjimu. Šios kompozicijos – kasdienio intelektualaus darbo dalis. Kartais tai būna atsitiktinai studijoje aptikti daiktai, paveikslų paviršiuje įgaunantys naują estetinę prasmę. Tyrinėdamas detales menininkas perteikia medžiagiškumo jausmą. Įvairiais būdais kuriama efemeriška atmosfera, bet kartu tai – vizualus objektų dokumentavimas, siekiant jų neprarasti. Akvarelininkas atrado galimybę materializuoti dvasinę idėją, padaryti ją apčiuopiamą. Tai sielos ekspresijos išraiška, į kurią reikia įsiklausyti – kaip skaitant poeziją.
Ypatinga visata sudėliota iš tekstūrinių, skaidrių ir permatomų materijų. Dinamikos, šviesotamsos, kontūrų ir spalvų kokybė žavi tikslumu ir nesugadinto šviežumo žaisme.
Visada sakiau, kad esu laimingas: tapau tai, kas man patinka. Džiugu kad ir visuomenei patinka tai, ką piešiu. Akivaizdu, kad negaliu įtikti visiems. Tapyboje atrandu vidinę ramybę. Kai tapau, galvoju apie ką nors kitą; jei tapydamas galvočiau apie tai, kas vyksta pasaulyje, išeitų siaubingi vaizdai. Nemanau, kad problemos gali būti sprendžiamos tapyboje, bet galima kurti grožį. Aš taip manau. Yra menininkų, kurie menu provokuoja... Man patinka kurti neegzistuojančius dalykus, pavyzdžiui, natiurmortuose surasti kažką nepastebimai gražaus. Tai mano indėlis: kurti gražesnį pasaulį.
– Nono García
Tai teigdamas menininkas meta iššūkį: nepaisant šiuolaikiškumo mene, jis gvildena temas, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo senamadiškos. Autorius puikiai išlaiko pusiausvyrą tarp paprastumo ir kompozicijos visumos, išvengdamas banalumo. Daiktai meistriškai tiksliai „ištapyti“, bet tai nėra aklas kopijavimas ar atkartojimas, tai – gebėjimas teptuko galia perteikti matomą realybę, kartu sukuriant jos iliuziją. Griežtos, tikslios, paprastos, bet genialios – taip galima apibūdinti Nono Garcíos akvareles.
Apie menininką
Nono García gimė 1972 m. Muloje (Mursijos regionas, Ispanija). Baigęs Taikomosios dailės ir amatų mokyklą Mursijoje, žinias gilino privačiai pas menininkus Antonio Lopezą (2005 m.), Pedro Cano (2004 ir 2010 m.) ir Kristobalą Gabarroną (2006 ir 2007 m.).
Antonio Nono García – ramus ir nuolankus. Tai atsispindi ir daugelyje jo natiurmortų. Minkšti, pridengiami ar išryškinami stiklinių taurių, metalo puodų ir šaukštų, keraminių lėkščių kontūrai neatrodo svarbūs. Objektus galima traktuoti lyg dailininko sprendžiamą dilemą: jie, kaip ir autorius, tarsi nustemba sulaukę dėmesio: „Esu nustebęs, kad žmonės mane kalbina. Kuo aš galiu būti įdomus, ką aš galiu pasakyti?“
Parodos kuratorė Ina Mindiuz
https://www.facebook.com/InaMindiuz/?fref=ts
https://www.facebook.com/baltijostiltai.balticbridges/?fref=ts
SAVANORIAI
kolektyvinė festivalio KAUNAS PHOTO autorių fotografijų paroda
Vieta : galerija "Meno forma"
Laikas : nuo 2016 m. rugsėjo 14 iki spalio 8 d.
Atidarymas vyks : 2016 m. rugsėjo 14 d., trečiadienį, 17 val.
Galerijos darbo laikas:
II - V 12- 18 val.,
VI 12 - 16 val.,
VII ir I - nedirba
Parodoje pristatomos
Amerikos lietuvio Dariaus Kuzmicko,
Mindaugo Kavaliausko,
Sergiy Lebedynskyy (Ukraina/Vokietija)
Henrik Duncker (Suomija),
The Caravan gallery (Jan Williams ir Chris Teasdale, JK),
Mariusz Forecki (Lenkija)
fotografijos, sukurtos Savanorių prospekte, Kaune.
Kūrybinis projektas apie Savanorių prospektą KAUNAS PHOTO festivalyje užgimė dar 2009 m., meninei rezidencijai pakvietus buvusį kaunietį fotomenininką Darių Kuzmicką. Šis pasitelkė archajišką Camera Obscura techniką ir judriausios miesto gatvės vaizdus perkėlė į pastatų interjerus serijoje „Camera Obscura. Savanoriai“. Tęsdamas Savanorių prospekto tyrinėjimus 2016 m. programos „Flâneur – Naujieji Urbanistiniai Naratyvai“ metu fotomeno festivalis KAUNAS PHOTO į menines rezidencijas pakvietė fotomenininkus Sergiy’ų Lebedynskyy’į (Ukraina / Vokietija), Henriką Dunckerį (Suomija), Mariuszą Foreckį (Lenkija) ir „The Caravan Gallery“ menininkus, Chrisą Teasdale’ą bei Janą Williamsą (Didžioji Britanija). Skirtingos svečių kūrybinės technikos ir nešališkos įžvalgos – puikus būdas visapusiškai atskleisti ilgiausios miesto gatvės kasdienybę.
Festivalio svečiai netruko pastebėti, jog Savanorių prospektas – kontrastingas, nepasiduodantis apibendrinimams. Jis judrus ir sykiu ištuštėjęs, apleistas ir modernus, keliantis nuobodulį ir susižavėjimą. Socialinės fotografijos atstovas M. Foreckis savo serijoje „Kaunas. Savanorių prospektas street“ miesto pulsą matavo prospektu zujančiame viešajame transporte. Pasak jo, „žvelgdamas į praeivių ar miesto transporto keleivių veidus matai, kad jų čia nėra“ – žmonės paskendę savo mintyse, darbuose, muzikoje, socialiniuose tinkluose... Retam miestiečiui į galvą šautų mintis ramiai pasivaikščioti Savanorių prospektu, kuriuo kiekvienas skuba savo tikslo link. Tuo tarpu britų duetas „The Caravan Gallery“ projekte „Gatvės vaizdas“ įdėmiai įsižiūrėjo į šią kasdienybės sceną, iš žmonių, namų, biurų margumyno išskyrė dėmesio vertas detales. H. Dunckeris ne tik fiksavo pastatų geometrijos žaismą, bet ir ėmėsi dokumentuoti aplinkinėse parduotuvėse ar verslo įmonėse rastus daiktus, svečio akiai neįprastus objektus, pasakojančius apie kasdienius žmonių poreikius bei ilgiausios Kauno gatvės inspiruotas fantazijas. Lietingą 2015 m. lapkritį Kaune viešėjęs S. Lebedynskyy’is ėmėsi dokumentuoti istorinio perėjimo nuo sovietmečio prie Vakarų kultūros pėdsakus, ieškoti kontrastų, kurių Savanorių prospekte apstu. Pasitelkęs analoginę nespalvotą fotografiją ir sovietinį fotopopierių menininkas savo fotografijas suasmenina, serijoje „Pagrindinės gatvės kronikos“ kuria ne atvaizdus, bet prisiminimus. Projekto sumanytojo Mindaugo Kavaliausko darbuose – Savanorių ir Taikos prospektų sankryžos kronika, kurioje užfiksuoti ne tik neretai pasitaikantys eismo įvykiai ar metams bėgant besikeičiančios reklaminės iškabos. Naująsias Savanorių prospekto istorijas pasakojančios fotografijos bus rodomos ne tik galerijoje „Meno forma“, bet ir pristatomos Rotušės aikštėje, kur rezidentų darbai žiūrovus pasitiks interaktyvios instaliacijos pavidalu – šia paroda bus galima vaikščioti, ant jos sėdėti, o naktį fotografiniai kubai užsižiebs drauge su miesto žiburiais.
Daugiau informacijos apie festivalį Kaunas Photo
Savanoriu prospekto pasakojimai - galerijoje "Meno forma" (www.15min.lt, publikuota: 2016 m. rugsėjo 14 d. 09:55)
Ekspozicija Rotušės aikštėje ir paroda "Meno formoje" (www.15min.lt, publikuota: 2016 m. rugsėjo 30 d. 22:30)
DIFFERENT ECHOES // SKIRTINGI AIDAI
Vieta : galerija "Meno forma"
Laikas: paroda veikė iki 2016 m. rugsėjo 9 d.
Atidarymas vyko : 2016 m. rugpjūčio 12 d., 18 val.
Parodos dalyviai // Participants of the Exhibition:
Nikola Dimitrov, Friedhelm Falke, Ekkehard Neumann, Sigrún Ólafsdóttir, Elly Valk-Verheijen,
Annette Wesseling
Atidaryme 2016 m. rugpjūčio 12 d., 18 val. dalyvavo JE Vokietijos ambasadorė Lietuvoje ponia Jutta Schmitz.
Taip pat buvo galimybė susitikti su menininkais iš Vokietijos - parodoje eksponuojamų kūrinių autoriais.
Paroda "Different Echoes" (Skirtingi aidai) - tai tarptautinio kūrybinio bendradarbiavimo projekto BE SIENU / WITHOUT BORDERS dalis. Projektas iš dalies finansuojamas Kauno miesto savivaldybės programos INICIATYVOS KAUNUI, LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ir IFA lėšomis.
<<>>
The exhibition DIFFERENT ECHOES is a part of an international creative collaboration project WITHOUT WORDERS. The project is partly financed by fund of Kaunas City Municipality programm INITIATYVES FOR KAUNAS, LITHUANIAN COUNCIL FOR CULTURE and IFA.
<<>>
Aidas arba aidėjimas yra tuomet, kai garso bangos atspindys išsitęsia tiek, kad pradedamas girdėti kaip atskiras garsas. Aidėjimas yra skirtingų kūnų rezonansas. Šie du terminai – aidas ir aidėjimas – labai taikliai atspindi šios grupinės šešių autorių Nikola Dimitrov, Friedhelm Falke, Ekkehard Neumann, Sigrún Ólafsdóttir, Elly Valk-Verheijen ir Annette Wesseling parodos esmę. Bendro projekto idėja pradėjo formuotis keturių šios grupės autorių parodos, surengtos studijoje sename tabako fabrike (Alte Tabakfabrik ) Heusweiler/Saarland’eo mieste 2016-ųjų pavasarį metu. Ši nedidelė, savotiškai neoficiali Nikola Dimitrov’o, Friedhelm’o Falke’s, Ekkehard’o Neumann’o ir Sigrún Ólafsdóttir paroda suformavo reikšmingą bendrą pagrindą, kurį vėliau papildė Elly Valk-Verheijen ir Annette Wesseling. Kalbant akustikos terminais “šeši aidai nuskambėjo vienas virš kito ir ir ėmė rezonuoti vienu dažniu”. Kiekviena kompozicija, būdama išgrynintos spalvos ir formos, kuria savitą pasakojimą, tačiau ir visi kūriniai, ir pasakojimai tuo pat metu yra glaudžiai susiję. Dialogas prasideda tiesiog stebint meno kūrinius. Daugybė teigiamų atsiliepimų paskatino menininkus plėtoti parodos idėją, tęsti ją naujame kontekste ir ieškoti naujų erdvių ekspozicijoms. Jau suplanuoti 2016 ir 2017 metų parodos pristatymai galerijose, kurios pasižadėjo suteikti patalpas ir dalytis atgarsiais apie „Skirtingus aidus“: galerijoje „Am Hawerkamp” Münsteryje, meno muziejuje Gelsenkirchene, muziejuje Sankt Wendel ir and the Gallery Fetzer’io galerijoje. Paroda “Diferrent Echoes // Skirtingi aidai” Kauno galerijoje “Meno forma” – tai tarptautinio kūrybinio bendradarbiavimo projekto “Be sienų”, iš dalies finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis, dalis. Paroda pristatoma bendradarbiaujant su Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga, projektą remia Institut fur Auslandsbeziehungen (Ifa).
<<>>
An echo or reverberation occurs when reflections of a sonic wave are delayed to a degree that the sound is perceptible as a separate auditory event. A reverberation is the resonance of a body with another body. The two terms, echo and resonance, very aptly reflect the essence of the joint exhibition project of Nikola Dimitrov, Friedhelm Falke, Ekkehard Neumann, Sigrún Ólafsdóttir, Elly Valk-Verheijen and Annette Wesseling. The idea of joint projects came about during a studio exhibition of four artists from this group at the Alte Tabakfabrik in Heusweiler/Saarland in spring 2016. This small, somewhat informal exhibition of Nikola Dimitrov, Friedhelm Falke, Ekkehard Neumann and Sigrún Ólafsdóttir revealed significant common ground, which is further complemented by Elly Valk-Verheijen and Annette Wesseling. Or, translated into the language of acoustics: “six echoes superimposed upon another and resonating in a mutual frequency”. Reduced in colour and form, each position develops an own differentiated language and at the same time refers to the other positions. A discourse emerging directly from the viewing of the works. The extremely positive responses to this exhibition gave rise to the idea to let this artistic exchange continue to resound, to extend it to a new exhibition context and put it up for discussion. For 2016 and 2017 exhibitions are already being planned to be staged in a number of institutions which have committed themselves to giving room and resonance to the project “Different Echoes”: The municipal gallery Meno Forma in Kaunas (Lithuania), the exhibition hall Am Hawerkamp in Münster, the Kunstmuseum Gelsenkirchen, Museum Sankt Wendel and the Gallery Fetzer.
<<>>
Paroda veikė iki 2016 m. rugsėjo 9 d.
Atidarymas 2016 m. rupjūčio 12 d., penktadienį, 18 val.
Daugiau informacijos tel. 8 698 01667
Vieta : galerija "Meno forma"
Laikas: paroda veikė iki 2016 m. rugsėjo 9 d.
Atidarymas vyko : 2016 m. rugpjūčio 12 d., 18 val.
Parodos dalyviai // Participants of the Exhibition:
Nikola Dimitrov, Friedhelm Falke, Ekkehard Neumann, Sigrún Ólafsdóttir, Elly Valk-Verheijen,
Annette Wesseling
Atidaryme 2016 m. rugpjūčio 12 d., 18 val. dalyvavo JE Vokietijos ambasadorė Lietuvoje ponia Jutta Schmitz.
Taip pat buvo galimybė susitikti su menininkais iš Vokietijos - parodoje eksponuojamų kūrinių autoriais.
Paroda "Different Echoes" (Skirtingi aidai) - tai tarptautinio kūrybinio bendradarbiavimo projekto BE SIENU / WITHOUT BORDERS dalis. Projektas iš dalies finansuojamas Kauno miesto savivaldybės programos INICIATYVOS KAUNUI, LIETUVOS KULTŪROS TARYBOS ir IFA lėšomis.
<<>>
The exhibition DIFFERENT ECHOES is a part of an international creative collaboration project WITHOUT WORDERS. The project is partly financed by fund of Kaunas City Municipality programm INITIATYVES FOR KAUNAS, LITHUANIAN COUNCIL FOR CULTURE and IFA.
<<>>
Aidas arba aidėjimas yra tuomet, kai garso bangos atspindys išsitęsia tiek, kad pradedamas girdėti kaip atskiras garsas. Aidėjimas yra skirtingų kūnų rezonansas. Šie du terminai – aidas ir aidėjimas – labai taikliai atspindi šios grupinės šešių autorių Nikola Dimitrov, Friedhelm Falke, Ekkehard Neumann, Sigrún Ólafsdóttir, Elly Valk-Verheijen ir Annette Wesseling parodos esmę. Bendro projekto idėja pradėjo formuotis keturių šios grupės autorių parodos, surengtos studijoje sename tabako fabrike (Alte Tabakfabrik ) Heusweiler/Saarland’eo mieste 2016-ųjų pavasarį metu. Ši nedidelė, savotiškai neoficiali Nikola Dimitrov’o, Friedhelm’o Falke’s, Ekkehard’o Neumann’o ir Sigrún Ólafsdóttir paroda suformavo reikšmingą bendrą pagrindą, kurį vėliau papildė Elly Valk-Verheijen ir Annette Wesseling. Kalbant akustikos terminais “šeši aidai nuskambėjo vienas virš kito ir ir ėmė rezonuoti vienu dažniu”. Kiekviena kompozicija, būdama išgrynintos spalvos ir formos, kuria savitą pasakojimą, tačiau ir visi kūriniai, ir pasakojimai tuo pat metu yra glaudžiai susiję. Dialogas prasideda tiesiog stebint meno kūrinius. Daugybė teigiamų atsiliepimų paskatino menininkus plėtoti parodos idėją, tęsti ją naujame kontekste ir ieškoti naujų erdvių ekspozicijoms. Jau suplanuoti 2016 ir 2017 metų parodos pristatymai galerijose, kurios pasižadėjo suteikti patalpas ir dalytis atgarsiais apie „Skirtingus aidus“: galerijoje „Am Hawerkamp” Münsteryje, meno muziejuje Gelsenkirchene, muziejuje Sankt Wendel ir and the Gallery Fetzer’io galerijoje. Paroda “Diferrent Echoes // Skirtingi aidai” Kauno galerijoje “Meno forma” – tai tarptautinio kūrybinio bendradarbiavimo projekto “Be sienų”, iš dalies finansuojamo Lietuvos kultūros tarybos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis, dalis. Paroda pristatoma bendradarbiaujant su Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga, projektą remia Institut fur Auslandsbeziehungen (Ifa).
<<>>
An echo or reverberation occurs when reflections of a sonic wave are delayed to a degree that the sound is perceptible as a separate auditory event. A reverberation is the resonance of a body with another body. The two terms, echo and resonance, very aptly reflect the essence of the joint exhibition project of Nikola Dimitrov, Friedhelm Falke, Ekkehard Neumann, Sigrún Ólafsdóttir, Elly Valk-Verheijen and Annette Wesseling. The idea of joint projects came about during a studio exhibition of four artists from this group at the Alte Tabakfabrik in Heusweiler/Saarland in spring 2016. This small, somewhat informal exhibition of Nikola Dimitrov, Friedhelm Falke, Ekkehard Neumann and Sigrún Ólafsdóttir revealed significant common ground, which is further complemented by Elly Valk-Verheijen and Annette Wesseling. Or, translated into the language of acoustics: “six echoes superimposed upon another and resonating in a mutual frequency”. Reduced in colour and form, each position develops an own differentiated language and at the same time refers to the other positions. A discourse emerging directly from the viewing of the works. The extremely positive responses to this exhibition gave rise to the idea to let this artistic exchange continue to resound, to extend it to a new exhibition context and put it up for discussion. For 2016 and 2017 exhibitions are already being planned to be staged in a number of institutions which have committed themselves to giving room and resonance to the project “Different Echoes”: The municipal gallery Meno Forma in Kaunas (Lithuania), the exhibition hall Am Hawerkamp in Münster, the Kunstmuseum Gelsenkirchen, Museum Sankt Wendel and the Gallery Fetzer.
<<>>
Paroda veikė iki 2016 m. rugsėjo 9 d.
Atidarymas 2016 m. rupjūčio 12 d., penktadienį, 18 val.
Daugiau informacijos tel. 8 698 01667
Atidarymo momentus ir eksponatus parodoje fiksavo vienas iš projekto dalyvių - Nikola Dimitrov (Vokietija).
Apie parodą rašo "Kauno diena": Menininkų darbuose – rezonuojančių garsų tyla
NOTES ON TOMORROW // RYTOJAUS UŽRAŠAI
- tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo projekto „CreArt“ paroda.
Vieta : galerija "Meno forma".
Laikas: iki rugpjūčio 10 d.
Šioje parodoje savo kūrinius eksponuoja 21 kūrėjas, tarp jų – keturi iš Lietuvos. Šių metų kolektyvinė paroda labai įvairiapusiška, netgi kontroversiška. Konfliktas – raktinis bendros parodos žodis, mat situacijos, sukurtos ir pasakojamos visuose kūrėjų darbuose, yra ypač dvipusiškos.
„Šios bendros istorijos personažai kalba apie dichotomiją – savotišką pasidalijimą į dvi tarpusavyje sunkiai derančias grupes: didelis ir mažas konfliktas, vizualus laviravimas tarp istorijos ir fantastikos elementų, santykis tarp stebėtojo ir stebimų objektų, kontempliacija ir kūrimas, informacijos tinklai ir iš pažiūros atsitiktiniai įvykiai, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių vertybės – noras atrasti, keisti kažką už horizonto ir netgi pabėgėlių kasdienybė“, – taip būsimą parodą apžvelgia parodos koordinatorė Luisa Santos.
Menininkus nuolat lydi jausmas, kad kyla noras patirti kažką naujo, tačiau tuo pat metu neapleidžia nostalgija praeičiai. Anot koordinatorės, konfliktas tarp istorijos ir atminties, tarp informacijos tinklų skaitmeninėje eroje ir poreikio asmeniniams tinklams ir komunikacijai – įprastas socialinis laukas peržengia geografines sienas, tačiau aiškiai deklaruoja apie tai, kad rytojus kol kas negali būti suvoktas, bet gali būti įsivaizduojamas skirtingais, pozityviais būdais.
Panašiai tarptautinę parodą pristato ir menotyrininkas, doc. dr. Remigijus Venckus: „Meno kūrinys – tai lyg užrašas ateičiai. Jis visiškai asmeniškas, o jo reikšmė labai subjektyviai išskleista, o galbūt ir iškreipta. Todėl meno kūrinys, kartodamas jau žinomus naratyvus, net rytdieną paverčia personalinės mitologijos savastimi“.
Didžioji „CreArt“ europinės parodos atidarymo diena pateiks nemažai staigmenų menininkams, kūrėjams ir miesto svečiams. Lankytojus džiugins ne tik vizualiniai, betir garsiniai eksperimentai. Vienas iš jų – Sebastian Six iš menininkų kolektyvo FAXEN. Jo garso pasirodymas SIXBUS – gyvų ir elektroninių garsų tyrimo rezultatas, išgaunamas eksperimentuojant su fiziniais garso elementais.
Tarptautinės „CreArt“ parodos Kaune dalyviai: Ricardo Gonzaléz; Jorge Peligro; Eva Pacalova; Katerina Drzkova; Marija Marcelionytė-Paliukė; Marija Šnipaitė; Davor Sanvincenti; Jelena Bando; Nita Mocanu; Carolina Grilo Santos; Kovács Kinga; Fodor Zsuzsanna; Stine Bråthen; Georg Pinteritsch; FAXEN Art Collective; Stefano Bucciero; Tvrtko Buric; Povilas Ramanauskas; Monika Žaltauskaitė-Grašienė; Paolo Ferrante; and Marco Musarò.
- tarptautinio kultūrinio bendradarbiavimo projekto „CreArt“ paroda.
Vieta : galerija "Meno forma".
Laikas: iki rugpjūčio 10 d.
Šioje parodoje savo kūrinius eksponuoja 21 kūrėjas, tarp jų – keturi iš Lietuvos. Šių metų kolektyvinė paroda labai įvairiapusiška, netgi kontroversiška. Konfliktas – raktinis bendros parodos žodis, mat situacijos, sukurtos ir pasakojamos visuose kūrėjų darbuose, yra ypač dvipusiškos.
„Šios bendros istorijos personažai kalba apie dichotomiją – savotišką pasidalijimą į dvi tarpusavyje sunkiai derančias grupes: didelis ir mažas konfliktas, vizualus laviravimas tarp istorijos ir fantastikos elementų, santykis tarp stebėtojo ir stebimų objektų, kontempliacija ir kūrimas, informacijos tinklai ir iš pažiūros atsitiktiniai įvykiai, pažįstamų ir nepažįstamų žmonių vertybės – noras atrasti, keisti kažką už horizonto ir netgi pabėgėlių kasdienybė“, – taip būsimą parodą apžvelgia parodos koordinatorė Luisa Santos.
Menininkus nuolat lydi jausmas, kad kyla noras patirti kažką naujo, tačiau tuo pat metu neapleidžia nostalgija praeičiai. Anot koordinatorės, konfliktas tarp istorijos ir atminties, tarp informacijos tinklų skaitmeninėje eroje ir poreikio asmeniniams tinklams ir komunikacijai – įprastas socialinis laukas peržengia geografines sienas, tačiau aiškiai deklaruoja apie tai, kad rytojus kol kas negali būti suvoktas, bet gali būti įsivaizduojamas skirtingais, pozityviais būdais.
Panašiai tarptautinę parodą pristato ir menotyrininkas, doc. dr. Remigijus Venckus: „Meno kūrinys – tai lyg užrašas ateičiai. Jis visiškai asmeniškas, o jo reikšmė labai subjektyviai išskleista, o galbūt ir iškreipta. Todėl meno kūrinys, kartodamas jau žinomus naratyvus, net rytdieną paverčia personalinės mitologijos savastimi“.
Didžioji „CreArt“ europinės parodos atidarymo diena pateiks nemažai staigmenų menininkams, kūrėjams ir miesto svečiams. Lankytojus džiugins ne tik vizualiniai, betir garsiniai eksperimentai. Vienas iš jų – Sebastian Six iš menininkų kolektyvo FAXEN. Jo garso pasirodymas SIXBUS – gyvų ir elektroninių garsų tyrimo rezultatas, išgaunamas eksperimentuojant su fiziniais garso elementais.
Tarptautinės „CreArt“ parodos Kaune dalyviai: Ricardo Gonzaléz; Jorge Peligro; Eva Pacalova; Katerina Drzkova; Marija Marcelionytė-Paliukė; Marija Šnipaitė; Davor Sanvincenti; Jelena Bando; Nita Mocanu; Carolina Grilo Santos; Kovács Kinga; Fodor Zsuzsanna; Stine Bråthen; Georg Pinteritsch; FAXEN Art Collective; Stefano Bucciero; Tvrtko Buric; Povilas Ramanauskas; Monika Žaltauskaitė-Grašienė; Paolo Ferrante; and Marco Musarò.
Atidarymo akimirkas fiksavo Deivis Slavinskas
Vizualiųjų menų ir poezijos diptikų paroda
MŪZŲ SAMBŪVIS
2016 m. gegužės 18 - birželio 4 d.
(festivalio „Poezijos pavasaris 2016“ savaitės Kaune renginys)
Eksponuojami Viktorijos Gopinaitės–Paliokienės, Rūtos Levulienės, Aurio Radzevičiaus, Alvydo Bulakos, Viginto Stankaus, Deivio Slavinsko, Dariaus Rakausko, Edmundo Saladžiaus, Gintaro Kušlio, Roberto Antinio, Arvydo Palevičiaus, Evos Pohlkės, Antano Martinaičio, Arvydo Martinaičio, Sauliaus Rudziko, Romualdo Čarnos, Violetos Židonytės, Vytauto Tamoliūno, Virginijos Laužadienės, Sigito Straigio, Mildos Kiaušaitės, Eugenijaus Nalevaikos, Gintauto Velykio, Alono Štelmano, Andzei Markiewicz, Leono Striogos, Gvido Latako, Romualdo Rakausko, Petro Gintalo kūriniai.
Galerija dirba II-V nuo 12 iki 18 val., VI - nuo 12 iki 16 val., VII ir I - poilsis.
MŪZŲ SAMBŪVIS
2016 m. gegužės 18 - birželio 4 d.
(festivalio „Poezijos pavasaris 2016“ savaitės Kaune renginys)
Eksponuojami Viktorijos Gopinaitės–Paliokienės, Rūtos Levulienės, Aurio Radzevičiaus, Alvydo Bulakos, Viginto Stankaus, Deivio Slavinsko, Dariaus Rakausko, Edmundo Saladžiaus, Gintaro Kušlio, Roberto Antinio, Arvydo Palevičiaus, Evos Pohlkės, Antano Martinaičio, Arvydo Martinaičio, Sauliaus Rudziko, Romualdo Čarnos, Violetos Židonytės, Vytauto Tamoliūno, Virginijos Laužadienės, Sigito Straigio, Mildos Kiaušaitės, Eugenijaus Nalevaikos, Gintauto Velykio, Alono Štelmano, Andzei Markiewicz, Leono Striogos, Gvido Latako, Romualdo Rakausko, Petro Gintalo kūriniai.
Galerija dirba II-V nuo 12 iki 18 val., VI - nuo 12 iki 16 val., VII ir I - poilsis.
Tadas VOSYLIUS
DVYLIKA BROLIŲ
Gegužės 16 dieną, 18 val. galerijoje „Meno forma“ menininkas Tadas Vosylius pristatė vienos dienos parodą „Dvylika brolių“ – savotišką įžangą, skirtą parodai „HUMAN RIGHTS? # DIVERSITY“, vyksiančią gegužės 21 – rugsėjo 21 dienomis, Italijoje.
Menininkas Tadas Vosylius, bene geriausiai žinomas savo kūriniais iš smalos, šį kartą siūlo neeilinę progą susidurti su pagamintais žmonių kūnais, kurie atgyja ir ima juoktis. Kaip teigia pats menininkas: „Man labai svarbu emocinis poveikis, mums, žiūrovams“. Dvylika kūnų, tarsi dvylika brolių juodvarnių, pasitinka šalia esantį žmogų itin keistai – gulintys kūnai pakyla ir ima juoktis. Toks artimas santykis su kūriniu ir nuo paties lankytojo priklausantys kūnų judėjimai įtraukia ir sukelia stiprias emocijas bei priverčia susimąstyti – ne tik apie simboliškai į šiukšlių maišus suvystytus, menininko pagamintus kūnus, tačiau ir apie tikrąją jų reikšmę – laimės ir sėkmės paieškas, šių paieškų padarinius. Pats menininkas apie šį savo kūrinį atsiliepia: „Tarptautinė juoko kalba, simbolizuoja džiaugsmą arba neviltį. Mes visi broliai nesvarbu kokie skirtingi būtume, mes norim gyventi geriau.“
Nuo pat ryto menininkas Tadas Vosylius „Meno formos“ galerijoje dirbo paskutiniuosius darbus ties šiais savo kūriniais, taigi lankytojai turėjo galimybę ne tik pamatyti šiukšlių maišuose besijuokiančius pagamintus kūnus, tačiau ir susitikti su pačiu menininku bei stebėti, kaip vyksta paruošiamieji parodos atidarymo darbai.
Parodą kuruoja Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras.
Menotyrininkė Neringa Krikščiūnaitė
DVYLIKA BROLIŲ
Gegužės 16 dieną, 18 val. galerijoje „Meno forma“ menininkas Tadas Vosylius pristatė vienos dienos parodą „Dvylika brolių“ – savotišką įžangą, skirtą parodai „HUMAN RIGHTS? # DIVERSITY“, vyksiančią gegužės 21 – rugsėjo 21 dienomis, Italijoje.
Menininkas Tadas Vosylius, bene geriausiai žinomas savo kūriniais iš smalos, šį kartą siūlo neeilinę progą susidurti su pagamintais žmonių kūnais, kurie atgyja ir ima juoktis. Kaip teigia pats menininkas: „Man labai svarbu emocinis poveikis, mums, žiūrovams“. Dvylika kūnų, tarsi dvylika brolių juodvarnių, pasitinka šalia esantį žmogų itin keistai – gulintys kūnai pakyla ir ima juoktis. Toks artimas santykis su kūriniu ir nuo paties lankytojo priklausantys kūnų judėjimai įtraukia ir sukelia stiprias emocijas bei priverčia susimąstyti – ne tik apie simboliškai į šiukšlių maišus suvystytus, menininko pagamintus kūnus, tačiau ir apie tikrąją jų reikšmę – laimės ir sėkmės paieškas, šių paieškų padarinius. Pats menininkas apie šį savo kūrinį atsiliepia: „Tarptautinė juoko kalba, simbolizuoja džiaugsmą arba neviltį. Mes visi broliai nesvarbu kokie skirtingi būtume, mes norim gyventi geriau.“
Nuo pat ryto menininkas Tadas Vosylius „Meno formos“ galerijoje dirbo paskutiniuosius darbus ties šiais savo kūriniais, taigi lankytojai turėjo galimybę ne tik pamatyti šiukšlių maišuose besijuokiančius pagamintus kūnus, tačiau ir susitikti su pačiu menininku bei stebėti, kaip vyksta paruošiamieji parodos atidarymo darbai.
Parodą kuruoja Klaipėdos Kultūrų Komunikacijų Centras.
Menotyrininkė Neringa Krikščiūnaitė
Už nuotraukas dėkojame Dariui Rakauskui.
Projektas TEXTilės interpretacijos.
Paroda
VISUMA. ENTERO. WHOLE
Projektas vykdomas Ispanijoje, Maracenos miesto merijos (Fundación Rojas g. b/n) ir Kultūros namų (Horno g., 17) parodų salėse, 18200 Maracena, Granada.
2016 m. gegužės 12 d. – birželio 9 d.
Atidarymas: gegužės 13 d. penktadienį, 21.00 val.
Projekto "TEKSTilės interpretacijos" parodų ciklo, vykdomojo Ispanijos miestuose, pradžią galima laikyti 2014 m. Pagrindinis tikslas yra tekstilės, kaip meno šakos konceptualizacija, reikšmingai panaudojant vaizdo, atlikimo technikos ir teksto analizę, sujungiant kartų patirtį ir kūrybinius atradimus.Taip pat supažindinti Ispanijos žiurovą su Lietuvos tekstilei būdingais žanrais. 2016 m. internacionalinėje parodoje „Visuma. Entero“ atidaryme savo darbus pristatyti atvyko dailininkės Zinaida Dargienė, Marijona Sinkevicienė ir Virginija Kirvelienė ne tik pristate savo tekstilinius ieškojimus, bet ir pravedė praktinius užsiemimus. Didelis demesys parodoje yra suteikiamas tapybai - iš meno istorijos žinome kad dažnai gobelenų gamybai buvo naudojami tapybos darbai, kūriami eskizai. Eugenijaus Nalevaikos akvarelės, Dovilės Riebschlager akrilinės drobės ir Solveigos Vaitkutės koliažai įdomiai papildo ekspozicines erdves.
Metodikų ir meninių pažiūrų įvairovė suteikia galimybę suvokti tekstilę kaip konceptualųjį meną, nagrinėti jo kontekstus. Projekto dalyviai nustato ryšį tarp teksto, vaizdo, laiko ir erdvės, ir jų santykius.
Parodos pavadinimą „VISUMA – ENTERO“ įtakojo Vydūno raštai, kaip saviraiškos ir pasireiškimo socialiniame kontekste priemonė.
Visuma (Visata) kilęs iš lotynų kalbos žodžio Visum – tai visa erdvė – laiko kontinuumas, kuriame mes egzistuojame, įskaitant jo materijos ir energijos turinį. Regimoji arba mūsų visata, t.y. pasaulis ar kosmosas kuriame mes esame, šiandieniniame kontekste beveik kiekvienoje kalboje reiškia "žemė". Visatos dydis, kuris greičiausiai yra begalinis, nors ir yra toks didelis, tačiau mes jį žinome kaip vietą, kurioje gyvename. Tai Žemės planeta.
Parodos autoriai mąsto, mato ir interpretuoja savo kūryboje gyvenimą šioje planetoje, o kartu ir kosmose, bei visoje Visatoje.
Dalyvauja: Zinaida Dargienė; Virginija Kirvelienė; Ina Mindiuz; Dovilė Riebschlager; Marijona Sinkevicienė; Solveiga Vaitkutė; Almyra Weigel. Atelier-boutique “Atelier Rima”.
Kviesti dalyviai:
Galerija “Meno Forma: Eugenijus Nalevaika; Evaldas Mikalauskas; Egidijus Rudinskas; Edmundas Saladžius (Lietuva),
Eli Acheson – Elmassry; Wanda Zyborska (Velsas, Jungtinė Karalystė)
Noemi Yepes Miñano; Álvaro Peña (Ispanija).
Kuratorė: Ina Mindiuz
Koordinuoja: Jesús Carlos Cardenete López
Organizuoja: VšĮ studija "Mindiuzartė", Maracenos Kultūros namai.
Bendradarbiauja: Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos Karalysteje, RTVA Canal Sur Andalucia, ASM transportas, Kauno Kolegija, galerija “Meno Forma”, “Atelier Rima”, Solveiga Vaitkute diseño y creación.
Paroda
VISUMA. ENTERO. WHOLE
Projektas vykdomas Ispanijoje, Maracenos miesto merijos (Fundación Rojas g. b/n) ir Kultūros namų (Horno g., 17) parodų salėse, 18200 Maracena, Granada.
2016 m. gegužės 12 d. – birželio 9 d.
Atidarymas: gegužės 13 d. penktadienį, 21.00 val.
Projekto "TEKSTilės interpretacijos" parodų ciklo, vykdomojo Ispanijos miestuose, pradžią galima laikyti 2014 m. Pagrindinis tikslas yra tekstilės, kaip meno šakos konceptualizacija, reikšmingai panaudojant vaizdo, atlikimo technikos ir teksto analizę, sujungiant kartų patirtį ir kūrybinius atradimus.Taip pat supažindinti Ispanijos žiurovą su Lietuvos tekstilei būdingais žanrais. 2016 m. internacionalinėje parodoje „Visuma. Entero“ atidaryme savo darbus pristatyti atvyko dailininkės Zinaida Dargienė, Marijona Sinkevicienė ir Virginija Kirvelienė ne tik pristate savo tekstilinius ieškojimus, bet ir pravedė praktinius užsiemimus. Didelis demesys parodoje yra suteikiamas tapybai - iš meno istorijos žinome kad dažnai gobelenų gamybai buvo naudojami tapybos darbai, kūriami eskizai. Eugenijaus Nalevaikos akvarelės, Dovilės Riebschlager akrilinės drobės ir Solveigos Vaitkutės koliažai įdomiai papildo ekspozicines erdves.
Metodikų ir meninių pažiūrų įvairovė suteikia galimybę suvokti tekstilę kaip konceptualųjį meną, nagrinėti jo kontekstus. Projekto dalyviai nustato ryšį tarp teksto, vaizdo, laiko ir erdvės, ir jų santykius.
Parodos pavadinimą „VISUMA – ENTERO“ įtakojo Vydūno raštai, kaip saviraiškos ir pasireiškimo socialiniame kontekste priemonė.
Visuma (Visata) kilęs iš lotynų kalbos žodžio Visum – tai visa erdvė – laiko kontinuumas, kuriame mes egzistuojame, įskaitant jo materijos ir energijos turinį. Regimoji arba mūsų visata, t.y. pasaulis ar kosmosas kuriame mes esame, šiandieniniame kontekste beveik kiekvienoje kalboje reiškia "žemė". Visatos dydis, kuris greičiausiai yra begalinis, nors ir yra toks didelis, tačiau mes jį žinome kaip vietą, kurioje gyvename. Tai Žemės planeta.
Parodos autoriai mąsto, mato ir interpretuoja savo kūryboje gyvenimą šioje planetoje, o kartu ir kosmose, bei visoje Visatoje.
Dalyvauja: Zinaida Dargienė; Virginija Kirvelienė; Ina Mindiuz; Dovilė Riebschlager; Marijona Sinkevicienė; Solveiga Vaitkutė; Almyra Weigel. Atelier-boutique “Atelier Rima”.
Kviesti dalyviai:
Galerija “Meno Forma: Eugenijus Nalevaika; Evaldas Mikalauskas; Egidijus Rudinskas; Edmundas Saladžius (Lietuva),
Eli Acheson – Elmassry; Wanda Zyborska (Velsas, Jungtinė Karalystė)
Noemi Yepes Miñano; Álvaro Peña (Ispanija).
Kuratorė: Ina Mindiuz
Koordinuoja: Jesús Carlos Cardenete López
Organizuoja: VšĮ studija "Mindiuzartė", Maracenos Kultūros namai.
Bendradarbiauja: Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijos Karalysteje, RTVA Canal Sur Andalucia, ASM transportas, Kauno Kolegija, galerija “Meno Forma”, “Atelier Rima”, Solveiga Vaitkute diseño y creación.
WUNDERKAMERADEN
Atidarymas 2016 m. balandžio 28 d.
Bendradarbiaudama su Kauno galerija ,,Meno forma“ VDA Tapybos katedra jau treti metai rengia tęstinį bendrą Vilniaus dailės akademijos ir Kauno fakulteto projektą. Projekto tikslas – skatinti bei skleisti VDA studentų ir dėstytojų kūrybinę veiklą, kuri pagrįsta daug asmeniškesniu, produktyvesniu bendradarbiavimu, nei tas, kuris vyksta studijų metu. Į projekto parodas yra kviečiami autoriai, atitinkantys projekto koncepciją. Atrenkami gabiausieji įvairių studijų pakopų studentai, absolventai bei meno doktorantai ir dėstytojai. Kiekvienas iš dalyvių su parodoje eksponuojamais darbais pristato ir savo asmeninę kūrybos koncepciją, įsiliejančią bei praplečiančią bendrąją parodos koncepciją. Dėl sąmoningai į projektą įtrauktų menininkų amžiaus skirtumų, kiekvienas dalyvis į parodą atsineša savąsias laiko kapsules.
Šių metų projekto pavadinimas „Wunderkameraden“ gimė suliejus vok. žodžius wunderkammer (įdomybių kabinetas) su kamerad (draugas). Parodoje kiekvienas autorius tarsi kuria savo įdomybių kabinetą, ieškodamas prasminio ryšio su kitais dalyviais.
Taigi paroda tampa savotiška skirtingų laikų ir koncepcijų kryžkele, autorių kaip „klajoklių“ susitikimo vieta. Tokiu principu kuriamos parodos yra aktualios ir progresyvios – tai liudija ir ne vienus metus Venecijos bienalės metu vykusios paralelinės parodos („TRA“, „Proportion“ ir kt.)
Projektas yra aktualus edukacijos prasme, nes jame dalyvauja skirtingų kartų atstovai, atnešdami skirtingus, labai individualius kūrybinius diskursus, kurie praturtina visas projekte dalyvaujančias puses.
Parodoje dalyvauja:
Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė, Raminta Blaževičiūtė, Kostas Gaitanži, Jonas Gasiūnas, Ieva Gudmonaitė, Ieva Jaruckytė, Jolanta Kyzikaitė, Eglė Knyzė, Monika Kornilova, Eimutis Markūnas, Auksė Miliukaitė, Donata Minderytė, Vita Opolskytė, Viktoras Paukštelis, Rymantas Penkauskas, Monika Plentauskaitė, Adelė Pukelytė, Dominykas Sidorovas, Laura Slavinskaitė, Eglė Ulčickaitė.
Paroda veikė iki 2016 m. gegužės 14 d.
Atidarymas 2016 m. balandžio 28 d.
Bendradarbiaudama su Kauno galerija ,,Meno forma“ VDA Tapybos katedra jau treti metai rengia tęstinį bendrą Vilniaus dailės akademijos ir Kauno fakulteto projektą. Projekto tikslas – skatinti bei skleisti VDA studentų ir dėstytojų kūrybinę veiklą, kuri pagrįsta daug asmeniškesniu, produktyvesniu bendradarbiavimu, nei tas, kuris vyksta studijų metu. Į projekto parodas yra kviečiami autoriai, atitinkantys projekto koncepciją. Atrenkami gabiausieji įvairių studijų pakopų studentai, absolventai bei meno doktorantai ir dėstytojai. Kiekvienas iš dalyvių su parodoje eksponuojamais darbais pristato ir savo asmeninę kūrybos koncepciją, įsiliejančią bei praplečiančią bendrąją parodos koncepciją. Dėl sąmoningai į projektą įtrauktų menininkų amžiaus skirtumų, kiekvienas dalyvis į parodą atsineša savąsias laiko kapsules.
Šių metų projekto pavadinimas „Wunderkameraden“ gimė suliejus vok. žodžius wunderkammer (įdomybių kabinetas) su kamerad (draugas). Parodoje kiekvienas autorius tarsi kuria savo įdomybių kabinetą, ieškodamas prasminio ryšio su kitais dalyviais.
Taigi paroda tampa savotiška skirtingų laikų ir koncepcijų kryžkele, autorių kaip „klajoklių“ susitikimo vieta. Tokiu principu kuriamos parodos yra aktualios ir progresyvios – tai liudija ir ne vienus metus Venecijos bienalės metu vykusios paralelinės parodos („TRA“, „Proportion“ ir kt.)
Projektas yra aktualus edukacijos prasme, nes jame dalyvauja skirtingų kartų atstovai, atnešdami skirtingus, labai individualius kūrybinius diskursus, kurie praturtina visas projekte dalyvaujančias puses.
Parodoje dalyvauja:
Aušra Barzdukaitė-Vaitkūnienė, Raminta Blaževičiūtė, Kostas Gaitanži, Jonas Gasiūnas, Ieva Gudmonaitė, Ieva Jaruckytė, Jolanta Kyzikaitė, Eglė Knyzė, Monika Kornilova, Eimutis Markūnas, Auksė Miliukaitė, Donata Minderytė, Vita Opolskytė, Viktoras Paukštelis, Rymantas Penkauskas, Monika Plentauskaitė, Adelė Pukelytė, Dominykas Sidorovas, Laura Slavinskaitė, Eglė Ulčickaitė.
Paroda veikė iki 2016 m. gegužės 14 d.
Irinos Peleckienės meninio stiklo paroda
FLUIDAI
Atidarymas vyko 2016 m. vasario 12 d.
Stiklo menininkė Irina Peleckienė sako, kad visą materiją gaubia energijos laukas - vibracijos nuo žemiausio iki aukščiausio diapazono. Ji tai vadina fluidais. Jie nematomi ir žodžiams nepavaldūs. Tai jausminė kalba. Ji leidžia reikštis spiritualiai energijai. Ji vedžioja menininkę už rankos ir kūryboje. Stiklas kaip mežiaga Irinai yra inspiracijos šaltinis. "Pats darbo procesas, fizinis amato aspektas, žmonės esantys šioje srityje, specifinė aplinka - labai įdomi terpė.
Būdama joje, aš mėgaujuosi procesu, konstruoju vaizdinius - tiesiog keliauju fluidų labirintais." - taip apie kūrybą ir meninius stiklo dirbinius kalba jų autorė Irina Peleckienė.
Paroda veikė: 2016 m. vasario 12 - 27 d.
FLUIDAI
Atidarymas vyko 2016 m. vasario 12 d.
Stiklo menininkė Irina Peleckienė sako, kad visą materiją gaubia energijos laukas - vibracijos nuo žemiausio iki aukščiausio diapazono. Ji tai vadina fluidais. Jie nematomi ir žodžiams nepavaldūs. Tai jausminė kalba. Ji leidžia reikštis spiritualiai energijai. Ji vedžioja menininkę už rankos ir kūryboje. Stiklas kaip mežiaga Irinai yra inspiracijos šaltinis. "Pats darbo procesas, fizinis amato aspektas, žmonės esantys šioje srityje, specifinė aplinka - labai įdomi terpė.
Būdama joje, aš mėgaujuosi procesu, konstruoju vaizdinius - tiesiog keliauju fluidų labirintais." - taip apie kūrybą ir meninius stiklo dirbinius kalba jų autorė Irina Peleckienė.
Paroda veikė: 2016 m. vasario 12 - 27 d.
Apie parodą rašė 2016-02-13 d. "Kauno diena": "Stiklas vedžioja minčių labirintais"
FORMAtas 110
Eugenijaus Nalevaikos (akvarelė) ir Artūro Rimkevičiaus (stiklas) paroda
atidarymas 2015 m. gruodžio 22 d. 18 val.
paroda veikė iki 2016 m. sausio 16 d.
Eugenijaus Nalevaikos (akvarelė) ir Artūro Rimkevičiaus (stiklas) paroda
atidarymas 2015 m. gruodžio 22 d. 18 val.
paroda veikė iki 2016 m. sausio 16 d.
