ISPANIJOS DAILININKAI KAUNE
nuo 2015 m. spalio 15 d. iki lapkričio 10 d.
Abellan Julia ir Cantabella (Murcia, Ispanija)
Atidarymas 2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienį, 18 val.
galerijoje "Meno forma"
Savanorių pr. 166, Kaunas
Projektą pristato galerija BABEL
nuo 2015 m. spalio 15 d. iki lapkričio 10 d.
Abellan Julia ir Cantabella (Murcia, Ispanija)
Atidarymas 2015 m. spalio 15 d., ketvirtadienį, 18 val.
galerijoje "Meno forma"
Savanorių pr. 166, Kaunas
Projektą pristato galerija BABEL
kartu dirba
VšĮ "Meno forma" ir VšĮ "Mindiuz ARTĖ STUDIJA"
Spalio mėnesį Kaune, galerijoje „Meno forma“ svečiuojasi du Ispanijos dailininkai, gyvenantys ir kuriantys mieste Murcia – Abelllán Juliá ir Cantabella (Carmen Molina Cantabella). Ši paroda – tai galerijų „Babel“ (Murcia, Ispanija) ir „Meno forma“ (Kaunas, Lietuva) bendradarbiavimo projekto tęsinys, šį kartą parodas pristatantis Kaune. Simboliška, kad tuo pačiu metu Ispanijoje, galerijoje „Babel“ visą spalio mėnesį veikia Lietuvos dailininkų – keturių kauniečių Evaldo Mikalauskio, Eugenijaus Nalevaikos, Egidijaus Rudinsko ir Edmundo Saladžiaus paroda „4E“, pristatanti grafikos ir akvarelės kūrinius Ispanijos meno mylėtojams.
Abellán Juliá savo kūriniuose tyrinėja gilius žmogaus būties ir aplinkos konfliktus. Prieštaraudamas civilizacijos brutalumui ir smurtui dailininkas savo kūriniuose bando vaizduoti rekonstruotą pasaulį, suteikti jam naują pavidalą. Derindamas fantazijas, vizijas ir kasdienybę menininkas paveiksluose kuria žemėlapius, nuorodas, kurias sekant galbūt galima priartėti prie idealo. Kartu tai – vidinių nuotaikų peizažai, kuriuos stebint iš arti galima patirti vidinę kelionę, nors ir lengvai atpažįstamos vietos ir nebus sužymėtos.
Dailininkas Abellán Juliá savo paveiksluose ieško sąsajų su Paul Klee ir Jackson Pollock kūryba, sujungia atsitiktinumus ir fantazijas, stiprius spalvų ir formų pojūčius, abstrakčias vizijas. Darbai primena, kad menas yra ne pasaulio kopija, o pats pasaulis.
Dailininkė Cantabella (Carmen Molina Cantabella) daugiaplanė kūrėja, savo tapyboje drąsiai demonstruojanti eksperimentus, derančius su puikia tapybos technika, skirtingoms kolekcijoms besirenkanti kontrastuojančios stilistikos išraiškos priemones, kūryboje naudojanti įvairias medžiagas ir priemones. Neapsigaukite – iš pažiūros trapi, žavi, smulkutė blondinė drąsiais potėpiais dėlioja sudėtingų temų užklausas ir gvildena globalias problemas. Kartais ironiškai, kartais – melancholiškai, tačiau visuomet užduodama klausimą žiūrovams ir suteikdama tam tikras nuorodas, kur reikėtų ieškoti atsakymų. Kūrinių detalėms būdingas fotografinis tikslumas, tačiau bendras vaizdas dažnai dekonstruojamas alternatyviomis detalėmis, kurios suardo oficialų nuoseklumą ir iškelia probleminius klausimus, apimančius ne tik vidinės egzistencijos, bet ir visuomenės raidos temas. Kūrybai būdinga melancholija atskleidžia žmonių pažeidžiamumą, dažnai kaip simbolis naudojamas moters atvaizdas sustiprina įspūdį, kad mus supantis pasaulis yra jautrus, trapus, tačiau tuo pat metu aistringas ir žingeidus. Savo darbuose dailininkė daug dėmesio skiria galingos kūrybinės moterų energijos atskleidimui, kai kuriuos epizodus vaizduoja taip, lyg jų įvykiai vyktų pirmą kartą. Toks požiūris atskleidžia dar vieną dailininkės minčių išraiškų potemę – neturėtume daryti išvadų nagrinėdami vien tik vietines problemas, nes bet kuris mūsų gyvenimo įvykis gali įgyti pasaulinio masto svarbą.
Dailininkai yra surengę parodas didžiausiuose Ispanijos miestuose, darbai eksponuojami užsienio parodose.
O šį kartą turėsime progą ne tik susipažinti su ispanų dailininkų Abelllán Juliá ir Carmen Cantebella kūriniais, bet ir pabendrauti su autoriais, nes jie atvyksta į parodos atidarymą Kaune. Taip pat parodos atidaryme dalyvaus ir galerijos „Babel“ direktorius, parodų kuratorius Javier Cerezo bei aktyvi ispanų meno propaguotoja Lietuvoje ir kūrybinių bei kultūrinių mainų tarp Ispanijos ir Lietuvos organizatorė, dalininkė, projektų vadovė Ina Mindiuz, jau keletą metų gyvenanti Mursijoje.
Lietuvių menininkų darbai Ispanijoje buvo sutikti šiltai ir svetingai, atidarymas ir paroda sulaukė didelio lankytojų ir spaudos dėmesio. Tikimės, kad rudenėjančio Kauno spalvas pagyvins ispanų temperamentas, o norintiems pasitikrinti ispanų kalbos žinias tai dar bus ir proga pakalbinti autorius jų gimtąją kalba.
Abellán Juliá savo kūriniuose tyrinėja gilius žmogaus būties ir aplinkos konfliktus. Prieštaraudamas civilizacijos brutalumui ir smurtui dailininkas savo kūriniuose bando vaizduoti rekonstruotą pasaulį, suteikti jam naują pavidalą. Derindamas fantazijas, vizijas ir kasdienybę menininkas paveiksluose kuria žemėlapius, nuorodas, kurias sekant galbūt galima priartėti prie idealo. Kartu tai – vidinių nuotaikų peizažai, kuriuos stebint iš arti galima patirti vidinę kelionę, nors ir lengvai atpažįstamos vietos ir nebus sužymėtos.
Dailininkas Abellán Juliá savo paveiksluose ieško sąsajų su Paul Klee ir Jackson Pollock kūryba, sujungia atsitiktinumus ir fantazijas, stiprius spalvų ir formų pojūčius, abstrakčias vizijas. Darbai primena, kad menas yra ne pasaulio kopija, o pats pasaulis.
Dailininkė Cantabella (Carmen Molina Cantabella) daugiaplanė kūrėja, savo tapyboje drąsiai demonstruojanti eksperimentus, derančius su puikia tapybos technika, skirtingoms kolekcijoms besirenkanti kontrastuojančios stilistikos išraiškos priemones, kūryboje naudojanti įvairias medžiagas ir priemones. Neapsigaukite – iš pažiūros trapi, žavi, smulkutė blondinė drąsiais potėpiais dėlioja sudėtingų temų užklausas ir gvildena globalias problemas. Kartais ironiškai, kartais – melancholiškai, tačiau visuomet užduodama klausimą žiūrovams ir suteikdama tam tikras nuorodas, kur reikėtų ieškoti atsakymų. Kūrinių detalėms būdingas fotografinis tikslumas, tačiau bendras vaizdas dažnai dekonstruojamas alternatyviomis detalėmis, kurios suardo oficialų nuoseklumą ir iškelia probleminius klausimus, apimančius ne tik vidinės egzistencijos, bet ir visuomenės raidos temas. Kūrybai būdinga melancholija atskleidžia žmonių pažeidžiamumą, dažnai kaip simbolis naudojamas moters atvaizdas sustiprina įspūdį, kad mus supantis pasaulis yra jautrus, trapus, tačiau tuo pat metu aistringas ir žingeidus. Savo darbuose dailininkė daug dėmesio skiria galingos kūrybinės moterų energijos atskleidimui, kai kuriuos epizodus vaizduoja taip, lyg jų įvykiai vyktų pirmą kartą. Toks požiūris atskleidžia dar vieną dailininkės minčių išraiškų potemę – neturėtume daryti išvadų nagrinėdami vien tik vietines problemas, nes bet kuris mūsų gyvenimo įvykis gali įgyti pasaulinio masto svarbą.
Dailininkai yra surengę parodas didžiausiuose Ispanijos miestuose, darbai eksponuojami užsienio parodose.
O šį kartą turėsime progą ne tik susipažinti su ispanų dailininkų Abelllán Juliá ir Carmen Cantebella kūriniais, bet ir pabendrauti su autoriais, nes jie atvyksta į parodos atidarymą Kaune. Taip pat parodos atidaryme dalyvaus ir galerijos „Babel“ direktorius, parodų kuratorius Javier Cerezo bei aktyvi ispanų meno propaguotoja Lietuvoje ir kūrybinių bei kultūrinių mainų tarp Ispanijos ir Lietuvos organizatorė, dalininkė, projektų vadovė Ina Mindiuz, jau keletą metų gyvenanti Mursijoje.
Lietuvių menininkų darbai Ispanijoje buvo sutikti šiltai ir svetingai, atidarymas ir paroda sulaukė didelio lankytojų ir spaudos dėmesio. Tikimės, kad rudenėjančio Kauno spalvas pagyvins ispanų temperamentas, o norintiems pasitikrinti ispanų kalbos žinias tai dar bus ir proga pakalbinti autorius jų gimtąją kalba.
Cantabella (Carmen Molina Cantabella).
Tyrinėtojai // Explorers. Drobė, aliejus // oil on canvas
Tyrinėtojai // Explorers. Drobė, aliejus // oil on canvas
Abellán Juliá
Sarasvati. Drobė, aliejus // oil on canvas
Sarasvati. Drobė, aliejus // oil on canvas
2015 m. gegužės 20 d. 18 val. galerijoje „Meno forma“
(Savanorių pr. 166, Kaunas)
tarptautinio poezijos festivalio
POEZIJOS PAVASARIS 2015 poezijos skaitymai.
Visa festivalio programa yra čia:
51-asis Poezijos pavasaris
(Savanorių pr. 166, Kaunas)
tarptautinio poezijos festivalio
POEZIJOS PAVASARIS 2015 poezijos skaitymai.
Visa festivalio programa yra čia:
51-asis Poezijos pavasaris
Mindaugas Juodis. LAI KAS TAS.
Tapybos paroda.
Atidarymas 2015 m. gegužės 20 d., trečiadienį, 18 val.
Savanorių pr. 166, Kaunas
mob. tel. 8 698 01667
[email protected]
Galerijos darbo laikas:
II-V nuo 12 iki 18 val.
VI nuo 12 iki 16 val.
VII ir I - nedirba
Savanorių pr. 166, Kaunas
Apie M. Juodžio parodą rašo Neringa Juta Krikščiūnaitė:
„Kas yra laikas? Tai gyvatė, ryjanti savo pačios uodegą...“
Kurt Vonnegut. Čempionų pusryčiai
Jeigu menininkas Mindaugas Juodis gyventų modernizmo epochos laikais, jam jau būtų pavykę pasiekti bene pagrindinį modernizmo tikslą – sukurti stilių, pagal kurį būtų atpažįstamas. Sukurti savo stilių. Menininko kūryboje, linijos, spalvos ir faktūros pagalba yra kuriami pasakojimai. Toji linija vilnija per menininko paveikslus. Atrodo lyg būtų muzikinio instrumento styga ir tuo pat metu muzikinis garsas, įsirėžęs Mindaugo Juodžio darbuose. Tai nestebina sužinojus, kad menininkas itin mėgsta džiazą. Stebint kūrinius galima bandyti įsiklausyti į drobėje įraižytą muziką. Tuo pat metu tai gali būti suvokiama kaip ir laiko atspaudas, įspaudas. Kai kurie Mindaugo Juodžio darbai savo formalia išvaizda atrodo taip, lyg būtų paliesti laiko. Juose matomas, o kartais net juntamas drėgmės, rudžių motyvas. Menininko kūriniai tarsi paženklinti laiko.
Mindaugas Juodis paveikslus tapo ant drobės, naudoja akrilinius dažus. Tačiau šią, dažnai įprastą tapymo manierą, menininkas pagyvina įbrėžimais į dažo sluoksnį. Taip menininkas sukuria didesnį medžiagiškumo įspūdį ir rodo kitokį santykį su nusistovėjusia tradicija.
Parodą Mindaugas Juodis pavadinimo „Lai kas tas“. Šis žodžių žaismas savyje sutalpina sąvokas „laikas tas“; „like‘as“ (laikas) – turint omenyje internetinio socialinio tinklo Facebook virtualios realybės atspindžius realioje tikrovėje; taip pat tokius išsireiškimus kaip „kas tas (?)“ – tarsi klausiant ir apie patį meną, ir apie pačią kūrybą, o gal net apie patį menininką; „tas lai...“ – nurodymas į kažkokį veiksmą. Visi šie trys žodžiai „lai kas tas“ sukuria vis naujas reikšmes – žodžiai sukasi ratu, kartojasi. Kaip ir laikas. Paskutiniuosiuose darbuose, kuriuos Mindaugas Juodis ir rodo šioje parodoje, yra kalbama būtent apie laiką. Apie laiką, „...kuris yra dabar, ir kurio iš viso nėra .Laikas atsiranda santykyje su kažkuo. Priešingu atveju jo nebūtų. Jei nebūtų santykio su daiktais, su žmonėmis, su vertybėmis, jei neturėtume atskaitos taško – laiko nebūtų. Taigi mano darbai yra apie tai, kad laikas yra viską prarijantys, ir tuo pat metu viską saugantis. Mes laiką kuriame patys...“ – sako Mindaugas Juodis, kurio kūrybai nesvetimas stiprus filosofinis pradas.
Parodoje „Lai kas tas“ menininkas nagrinėja laiko sąvoką (kaip ji egzistuoja?), laiko būseną dabartyje (koks yra dabarties laikas?), laiko prasmę (kokia ji?) ir kaip laikas veikia santykyje su mumis visais, su mūsų aplinka (ar laikas saugo, ar viską praryja?).
„Tai, kas jau buvo, dabar vyksta; tai, kas dar turi būti, jau seniai yra buvę. (3:1)“
Biblija. Senasis Testamentas. Koheleto knyga
Tapybos paroda.
Atidarymas 2015 m. gegužės 20 d., trečiadienį, 18 val.
Savanorių pr. 166, Kaunas
mob. tel. 8 698 01667
[email protected]
Galerijos darbo laikas:
II-V nuo 12 iki 18 val.
VI nuo 12 iki 16 val.
VII ir I - nedirba
Savanorių pr. 166, Kaunas
Apie M. Juodžio parodą rašo Neringa Juta Krikščiūnaitė:
„Kas yra laikas? Tai gyvatė, ryjanti savo pačios uodegą...“
Kurt Vonnegut. Čempionų pusryčiai
Jeigu menininkas Mindaugas Juodis gyventų modernizmo epochos laikais, jam jau būtų pavykę pasiekti bene pagrindinį modernizmo tikslą – sukurti stilių, pagal kurį būtų atpažįstamas. Sukurti savo stilių. Menininko kūryboje, linijos, spalvos ir faktūros pagalba yra kuriami pasakojimai. Toji linija vilnija per menininko paveikslus. Atrodo lyg būtų muzikinio instrumento styga ir tuo pat metu muzikinis garsas, įsirėžęs Mindaugo Juodžio darbuose. Tai nestebina sužinojus, kad menininkas itin mėgsta džiazą. Stebint kūrinius galima bandyti įsiklausyti į drobėje įraižytą muziką. Tuo pat metu tai gali būti suvokiama kaip ir laiko atspaudas, įspaudas. Kai kurie Mindaugo Juodžio darbai savo formalia išvaizda atrodo taip, lyg būtų paliesti laiko. Juose matomas, o kartais net juntamas drėgmės, rudžių motyvas. Menininko kūriniai tarsi paženklinti laiko.
Mindaugas Juodis paveikslus tapo ant drobės, naudoja akrilinius dažus. Tačiau šią, dažnai įprastą tapymo manierą, menininkas pagyvina įbrėžimais į dažo sluoksnį. Taip menininkas sukuria didesnį medžiagiškumo įspūdį ir rodo kitokį santykį su nusistovėjusia tradicija.
Parodą Mindaugas Juodis pavadinimo „Lai kas tas“. Šis žodžių žaismas savyje sutalpina sąvokas „laikas tas“; „like‘as“ (laikas) – turint omenyje internetinio socialinio tinklo Facebook virtualios realybės atspindžius realioje tikrovėje; taip pat tokius išsireiškimus kaip „kas tas (?)“ – tarsi klausiant ir apie patį meną, ir apie pačią kūrybą, o gal net apie patį menininką; „tas lai...“ – nurodymas į kažkokį veiksmą. Visi šie trys žodžiai „lai kas tas“ sukuria vis naujas reikšmes – žodžiai sukasi ratu, kartojasi. Kaip ir laikas. Paskutiniuosiuose darbuose, kuriuos Mindaugas Juodis ir rodo šioje parodoje, yra kalbama būtent apie laiką. Apie laiką, „...kuris yra dabar, ir kurio iš viso nėra .Laikas atsiranda santykyje su kažkuo. Priešingu atveju jo nebūtų. Jei nebūtų santykio su daiktais, su žmonėmis, su vertybėmis, jei neturėtume atskaitos taško – laiko nebūtų. Taigi mano darbai yra apie tai, kad laikas yra viską prarijantys, ir tuo pat metu viską saugantis. Mes laiką kuriame patys...“ – sako Mindaugas Juodis, kurio kūrybai nesvetimas stiprus filosofinis pradas.
Parodoje „Lai kas tas“ menininkas nagrinėja laiko sąvoką (kaip ji egzistuoja?), laiko būseną dabartyje (koks yra dabarties laikas?), laiko prasmę (kokia ji?) ir kaip laikas veikia santykyje su mumis visais, su mūsų aplinka (ar laikas saugo, ar viską praryja?).
„Tai, kas jau buvo, dabar vyksta; tai, kas dar turi būti, jau seniai yra buvę. (3:1)“
Biblija. Senasis Testamentas. Koheleto knyga
MAŽI. DIDELI. DALYKAI. 1988-2015
Henrikas Gulbinas. Audrius Gražys
Atidarymas vyko 2015 m. balandžio 16 d. 18 val.
Paroda veikė iki 2015 m. gegužės 9 d.
Audrius Gražys mums atveria savo tylių struktūrų ir puantilistinio laiko pasaulį. Puantilistiniame laike kiekvienas pasaulio fragmentas turi tylią savo paties egzistenciją. Skirtingai nuo linijinio ir ciklinio laiko su jų vidinėmis svarbos ir globalinio matomumo hierarchijomis, puantilistinis laikas neatsako į mūsų klausimus – nei kas mes esame, nei kokios ateities galime tikėtis. Tai – rėkiančio dėmesio sau siekimo, nuogumo, savęs eksponavimo, dvilypumo, neaiškumo ir miglotų tapatybių laikas. Mūsų pasaulis – pasaulis žmogaus, turinčio keletą tapatybės plotmių, kurias jis desperatiškai siekia surinkti į vieną vietą ir sujungti, bet jaučia, jog kiekviena jo tapatybė išslysta iš rankų ir įgyja nepriklausomą egzistenciją. Tylių struktūrų pasaulis mums siūlo klajoklių, globalinių praeivių ir virtualinės minios epizodų gyvenimą. Vis dėlto kiekvienas gyvenimo ir mūsų tapatybės fragmentas yra svarbus. Nieko nėra nereikšmingo šiame tėkmės ir nenutrūkstamos kaitos pasaulyje. Įdėmiai pažvelk į save kiekvienoje laiko atkarpoje, nes rytoj būsi ją praradęs – tai žinia, kurią siunčia gilus, refleksyvus, bet sykiu spontaniškai įvairiapusis ir nenuspėjamas Audriaus Gražio menas. (Leonidas Donskis).
A. Gražys parodoje eksponavo naujausius ir per pastarąjį dešimtmetį sukurtus darbų ciklus. Autorius yra surengęs daugiau kaip 40 personalinių parodų. Kartu su Henriku Gulbinu sukūrę video scenografijas spektakliams ir miuziklams „Lietuvos baletui 80“ , „Šventavartė“ , „Tadas Blinda“ ir kt.
Henrikas Gulbinas yra vienas pirmųjų Lietuvos videomenininkų, pradėjęs savo meninių ieškojimų kelią dar prieš Sovietų Sąjungos griuvimą - tad dar prieš kūrybos laisvės Lietuvoje ir personalinių kompiuterių erą. Jo videoteka pasižymi didele įvairove - nuo džiazuojančių abstrakcijų, videoscenografijos kūrinių rock operoms iki kasdienio gyvenimo reportažų. Džiazuojanti menininko kūryba neabejotinai skleidžiasi vaizdo ir garso samplaikoje, padedama atrasti nuostabius būties akimirkos ir rekontekstualizuojamo muzikos kūrinio žavesį. (Egidijus Aleksandravičius)
Henrikas Gulbinas. Audrius Gražys
Atidarymas vyko 2015 m. balandžio 16 d. 18 val.
Paroda veikė iki 2015 m. gegužės 9 d.
Audrius Gražys mums atveria savo tylių struktūrų ir puantilistinio laiko pasaulį. Puantilistiniame laike kiekvienas pasaulio fragmentas turi tylią savo paties egzistenciją. Skirtingai nuo linijinio ir ciklinio laiko su jų vidinėmis svarbos ir globalinio matomumo hierarchijomis, puantilistinis laikas neatsako į mūsų klausimus – nei kas mes esame, nei kokios ateities galime tikėtis. Tai – rėkiančio dėmesio sau siekimo, nuogumo, savęs eksponavimo, dvilypumo, neaiškumo ir miglotų tapatybių laikas. Mūsų pasaulis – pasaulis žmogaus, turinčio keletą tapatybės plotmių, kurias jis desperatiškai siekia surinkti į vieną vietą ir sujungti, bet jaučia, jog kiekviena jo tapatybė išslysta iš rankų ir įgyja nepriklausomą egzistenciją. Tylių struktūrų pasaulis mums siūlo klajoklių, globalinių praeivių ir virtualinės minios epizodų gyvenimą. Vis dėlto kiekvienas gyvenimo ir mūsų tapatybės fragmentas yra svarbus. Nieko nėra nereikšmingo šiame tėkmės ir nenutrūkstamos kaitos pasaulyje. Įdėmiai pažvelk į save kiekvienoje laiko atkarpoje, nes rytoj būsi ją praradęs – tai žinia, kurią siunčia gilus, refleksyvus, bet sykiu spontaniškai įvairiapusis ir nenuspėjamas Audriaus Gražio menas. (Leonidas Donskis).
A. Gražys parodoje eksponavo naujausius ir per pastarąjį dešimtmetį sukurtus darbų ciklus. Autorius yra surengęs daugiau kaip 40 personalinių parodų. Kartu su Henriku Gulbinu sukūrę video scenografijas spektakliams ir miuziklams „Lietuvos baletui 80“ , „Šventavartė“ , „Tadas Blinda“ ir kt.
Henrikas Gulbinas yra vienas pirmųjų Lietuvos videomenininkų, pradėjęs savo meninių ieškojimų kelią dar prieš Sovietų Sąjungos griuvimą - tad dar prieš kūrybos laisvės Lietuvoje ir personalinių kompiuterių erą. Jo videoteka pasižymi didele įvairove - nuo džiazuojančių abstrakcijų, videoscenografijos kūrinių rock operoms iki kasdienio gyvenimo reportažų. Džiazuojanti menininko kūryba neabejotinai skleidžiasi vaizdo ir garso samplaikoje, padedama atrasti nuostabius būties akimirkos ir rekontekstualizuojamo muzikos kūrinio žavesį. (Egidijus Aleksandravičius)
KARTOS (NE)SIKARTOJA (ANTRĄ KARTĄ)
Atidarymas vyko 2015 m. kovo 20 d. (penktadienį) 18 val.
Paroda veikė iki 2015 m. balandžio 11 d.
2014 m. kovo mėn. galerija "Meno forma" pristatė pirmą projekto "KARTOS (NE)SIKARTOJA" parodą.
Pagrindinėje projekto idėjoje buvo apibrėžta: meno kūrinys atsiranda "čia ir dabar". Jo atsiradimui būtinas kultūrinis sluoksnis-praeities reflekcija. Parodoje žiūrovams buvo siūloma atpažinti, ką kiekvienas parodos dalyvis paima iš kito laikmečio ir kaip jį išnaikindamas paverčia bent šiek tiek amžinesniu.
Įvykus pirmąjai menininko ir žiūrovo "diskusijai", projektas KARTOS (NE)SIKARTOJA pakvietė antram susitikimui.
Parodos dalyviai:
Jonas Gasiūnas, Eimutis Markūnas, Ričardas Nemeikšis, Konstantinas Gaitanži, Jolanta Kyzikaitė, Jonas Jurcikas, Indrė Ercmonaitė, Staselė Jakunskaitė, Eglė Ulčickaitė, Petras Lincevičius, Monika Ivaškaitė, Donata Minderytė, Eglė Podžiūnaitė.
Atidarymas vyko 2015 m. kovo 20 d. (penktadienį) 18 val.
Paroda veikė iki 2015 m. balandžio 11 d.
2014 m. kovo mėn. galerija "Meno forma" pristatė pirmą projekto "KARTOS (NE)SIKARTOJA" parodą.
Pagrindinėje projekto idėjoje buvo apibrėžta: meno kūrinys atsiranda "čia ir dabar". Jo atsiradimui būtinas kultūrinis sluoksnis-praeities reflekcija. Parodoje žiūrovams buvo siūloma atpažinti, ką kiekvienas parodos dalyvis paima iš kito laikmečio ir kaip jį išnaikindamas paverčia bent šiek tiek amžinesniu.
Įvykus pirmąjai menininko ir žiūrovo "diskusijai", projektas KARTOS (NE)SIKARTOJA pakvietė antram susitikimui.
Parodos dalyviai:
Jonas Gasiūnas, Eimutis Markūnas, Ričardas Nemeikšis, Konstantinas Gaitanži, Jolanta Kyzikaitė, Jonas Jurcikas, Indrė Ercmonaitė, Staselė Jakunskaitė, Eglė Ulčickaitė, Petras Lincevičius, Monika Ivaškaitė, Donata Minderytė, Eglė Podžiūnaitė.
Antrasis pop-up meno įvykis (PLAT)FORMA’15
vyko 2015 m. kovo 14-15 d. (šeštadienį ir sekmadienį) 12-18 val. galerijoje „Meno forma“ (Savanorių pr. 166, Kaunas).
Originalaus formato renginyje buvo apžvelgiama jaunųjų bei profesionaliųjų menininkų kūryba bei interaktyviai pristatomi šiuolaikinio meno procesai. Šį kartą Kauno vizualiųjų kūrėjų gretas papildė ir kituose miestuose bei užsienio šalyse kuriantys Lietuvos menininkai.
Meno įvykis (PLAT)FORMA’15 – tai atvira bendravimą ir bendradarbiavimą skatinanti erdvė, suburianti pradedančiuosius meno kolekcininkus, išskirtinių kūrinių ieškančius meno žinovus ir savo kūryba besidalinančius menininkus. Renginyje laukė įvairių disciplinų kūriniai – nuo mažosios grafikos ir didelio formato drobių, kuriuos su meno vadybininkų konsultacijomis buvo galima įsigyti.
Renginys, vykdomas meno vadybos platformos ARTHESIS ir galerijos „Meno forma“, siekia kokybiškai pristatyti įvairias disciplinas atstovaujančių menininkų kūrybą ir sukurti inovatyvias meno ir publikos jungtis.
Autoriai:
Dominykas Canderis, Marta Ivanova, Vitalija Malyško, Jeronimas Seibutis, Eglė SImonavičiūtė, Gintautė Skvernytė, Anastasija Sosunova, Juozapas Švelnys,
Zigmas Vagonis, Toma Šilinaitė.
Publikacija dienraštyje "Kauno diena", 2015 m. kovo 31 d.
Renginio akimirkų fotogalerijos:
vyko 2015 m. kovo 14-15 d. (šeštadienį ir sekmadienį) 12-18 val. galerijoje „Meno forma“ (Savanorių pr. 166, Kaunas).
Originalaus formato renginyje buvo apžvelgiama jaunųjų bei profesionaliųjų menininkų kūryba bei interaktyviai pristatomi šiuolaikinio meno procesai. Šį kartą Kauno vizualiųjų kūrėjų gretas papildė ir kituose miestuose bei užsienio šalyse kuriantys Lietuvos menininkai.
Meno įvykis (PLAT)FORMA’15 – tai atvira bendravimą ir bendradarbiavimą skatinanti erdvė, suburianti pradedančiuosius meno kolekcininkus, išskirtinių kūrinių ieškančius meno žinovus ir savo kūryba besidalinančius menininkus. Renginyje laukė įvairių disciplinų kūriniai – nuo mažosios grafikos ir didelio formato drobių, kuriuos su meno vadybininkų konsultacijomis buvo galima įsigyti.
Renginys, vykdomas meno vadybos platformos ARTHESIS ir galerijos „Meno forma“, siekia kokybiškai pristatyti įvairias disciplinas atstovaujančių menininkų kūrybą ir sukurti inovatyvias meno ir publikos jungtis.
Autoriai:
Dominykas Canderis, Marta Ivanova, Vitalija Malyško, Jeronimas Seibutis, Eglė SImonavičiūtė, Gintautė Skvernytė, Anastasija Sosunova, Juozapas Švelnys,
Zigmas Vagonis, Toma Šilinaitė.
Publikacija dienraštyje "Kauno diena", 2015 m. kovo 31 d.
Renginio akimirkų fotogalerijos:
// linijos
Grupinėje jaunųjų menininkų tarpdisciplininėje parodoje // linijos nagrinėjamas menininko santykis su linija kaip tarpiniu momentu.
Paroda pristatyta bendradarbiaujant su meno vadybos platforma ARTHESIS.
Atidarymas vyko 2015 m. vasario 20 d. 17 val.
Paroda veikė iki 2015 m. kovo 13 d.
Dalyviai:
Roma Auškalnytė (FIN)
Viltė Bražiūnaitė (LT)
Marta Ivanova (LT)
Vsevolod Kovalevskij (LT)
Vytautas Kumža (NL)
Lukas Mykolaitis (LT)
Justina Nekrašaitė (NL)
One Text ir Arturas Bumšteinas (LT)
Akvilė Poškutė (LT)
Povilas Ramanauskas (LT)
Rosanda Sorakaitė (LT)
Karolis Vaivada (LT)
Andrius Zakarauskas (LT)
Apie parodą buvo kalbama laidoje "Durys atsidaro", rodytoje per LRT 2015 m. kovo 7 d., žiūrėkite nuo 16:05 min.
Apie parodą rašė "Kauno diena": Ainė Jacytė. Keturiolika būdų atrasti, 2015 m. kovo 7 d.
Grupinėje jaunųjų menininkų tarpdisciplininėje parodoje // linijos nagrinėjamas menininko santykis su linija kaip tarpiniu momentu.
Paroda pristatyta bendradarbiaujant su meno vadybos platforma ARTHESIS.
Atidarymas vyko 2015 m. vasario 20 d. 17 val.
Paroda veikė iki 2015 m. kovo 13 d.
Dalyviai:
Roma Auškalnytė (FIN)
Viltė Bražiūnaitė (LT)
Marta Ivanova (LT)
Vsevolod Kovalevskij (LT)
Vytautas Kumža (NL)
Lukas Mykolaitis (LT)
Justina Nekrašaitė (NL)
One Text ir Arturas Bumšteinas (LT)
Akvilė Poškutė (LT)
Povilas Ramanauskas (LT)
Rosanda Sorakaitė (LT)
Karolis Vaivada (LT)
Andrius Zakarauskas (LT)
Apie parodą buvo kalbama laidoje "Durys atsidaro", rodytoje per LRT 2015 m. kovo 7 d., žiūrėkite nuo 16:05 min.
Apie parodą rašė "Kauno diena": Ainė Jacytė. Keturiolika būdų atrasti, 2015 m. kovo 7 d.
POEZIJOS VAKARAS "VYŠNIŲ KAMBARYS"
Eiles skaito Valdas Baranauskas
2015 m. vasario 19 d. 18 val.
Gyvenam oriai pamiršdami savo būtį, sprendimus kitokius,
Gyvenam be perstojo, lakstom, norim būt įrašyti į knygą
Bet taip jau per daug sunku,
Išgelbės vienatvė, vietiniai raštai vietiniams o gal atvykusiems
nesuprantama kalba ir be konteksto
į pirmą eilę sėdintiems,
Jūs kviestinės žvaigždės paribiais narstot šešėlių, silueltų viršūnes
ir dar pamišimo normas praėjusį antradienį ant sofos.
Gyvenimas verda detalėse su kitokia pabaiga,
nusitaikius įsibėgėjusią šarmo pristigusią publika,
Tiesa, įgeidis vienas
Spektaklio bilietas ir aš jau herojus,
klasikinė muzika ne man idiotizmo viršūnė
o kaip susikaupus išlipti iš rutinos
nutaisius keistą mimiką prašyt daryt pertrauką,
Apšvietėjas pamiršo apšvietimą, o aš - temą ...
Eiles skaito Valdas Baranauskas
2015 m. vasario 19 d. 18 val.
Gyvenam oriai pamiršdami savo būtį, sprendimus kitokius,
Gyvenam be perstojo, lakstom, norim būt įrašyti į knygą
Bet taip jau per daug sunku,
Išgelbės vienatvė, vietiniai raštai vietiniams o gal atvykusiems
nesuprantama kalba ir be konteksto
į pirmą eilę sėdintiems,
Jūs kviestinės žvaigždės paribiais narstot šešėlių, silueltų viršūnes
ir dar pamišimo normas praėjusį antradienį ant sofos.
Gyvenimas verda detalėse su kitokia pabaiga,
nusitaikius įsibėgėjusią šarmo pristigusią publika,
Tiesa, įgeidis vienas
Spektaklio bilietas ir aš jau herojus,
klasikinė muzika ne man idiotizmo viršūnė
o kaip susikaupus išlipti iš rutinos
nutaisius keistą mimiką prašyt daryt pertrauką,
Apšvietėjas pamiršo apšvietimą, o aš - temą ...
KKS, INTERPRETACIJOS
Projekto vadovas ir parodos kuratorius Gintaras Kušlys.
Atidarymas 2015 m. sausio 29 d. 17 val.
Paroda veikė iki 2015 m. vasario 12 d.
Galerijos darbo laikas:
II-V nuo 12 iki 18 val.
VI nuo 12 iki 16 val.
VII ir I - nedirba
Savanorių pr. 166, Kaunas
Šiuo metu galerijoje „Meno forma“ pristatoma paroda – tai tam tikras 2014 m. antrąjį pusmetį įstaigos įgyvendinto projekto „Apie senąją sienų tapybą naujai“ apibendrinimas.
Projektas buvo sukurtas kaip meninių-edukacinių užsiėmimų ciklas, skirtas aktualizuoti pasirinktų reikšmingų ir vertingų, išlikusia senąja sienų tapyba išsiskiriančių, sakralinio paveldo paminklų tematiką. Projektas startavo tiriamąja išvyka į Kėdainių evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčias, Kėdainių krašto muziejų, Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir Gegužinės sodybą (Kaišiadorių raj.).
Pirmasis etapas buvo įgyvendintas kartu su projekto partneriu – Kauno jėzuitų gimnazija. Vien tik išvardintose Kėdainių bažnyčiose projekto dalyviai turėjo progą pamatyti unikalias XVII a. freskas bei renesanso ir baroko stiliaus sarkofagus, kuriuose ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai.
Vis dėlto šiuo metu pristatomos ekspozicijos suformavimui kone didžiausiu postūmiu tapo kūrybinės dirbtuvės „Improvizacijos Kryžiaus kelio stočių Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje tema“, vykusios čia pat galerijoje „Meno forma“ 2014 m. lapkričio 10 d. Jų dalyviai – Kauno dailės gimnazijos auklėtiniai (vad. Jolanta Galdikaitė) bei grupė miesto menininkų – eksperimentavo, generavo idėjas, net ir kurdami smėlio animaciją, bandydami vizualinėmis meninėmis priemonėmis išreikšti savą, individualų požiūrį į tai, kas sietina su Nukryžiavimu, Kristaus kančia.
Turime pastebėti, kad pasirinkta tema yra ir gili, ir komplikuota, nuo pat ankstyvosios krikščionybės laikų nepaprastai jaudinanti įvairius žmones, ne tik kuriančius (tapančius, piešiančius ar pan.). Kita vertus, galime spėti, kad savo darbus parodoje eksponuojantys autoriai nepretenduoja tapti kanonų formuotojais, etaloniniais šios tematikos ekspertais. Užduotis, šiuo atveju buvo kiek kita: įvertinti, koks yra kiekvieno asmeninis santykis su senąja bažnytine tapyba, jos siužetais, bandant prisiliesti – prisimenant, atgaivinant atmintyje – prie sakralinių idėjų lauko. Vyresnieji dalyviai - profesionalūs menininkai – čia turėjo progą paskatinti jaunesniąją kartą kuo labiau domėtis šiomis temomis.
Parodos dalyviai
Kauno dailės gimnazijos auklėtiniai: Darius Domantas, Urtė Kasperiūnaitė, Simas Lantuchas, Unė Laurinaitytė, Martina Mikelionytė, Titas Mozūras, Miglė Palskytė, Nida Shah, Beatričė Vasiliauskaitė, Ada Abromaitytė, Lukas Ambrulevičius, Ugnė Beresnevičiūtė, Matas Ilevičius, Benedikta Kanytė, Eglė Liutkaitytė, Gabija Nutautaitė, Viktorija Nutautaitė (vad. Jolanta Galdikaitė).
Kauno menininkai: Gintautas Velykis, Vigintas Stankus, Šarūnas Šarkauskas, Antanas Andziulis, Alvydas Bulaka, Jolanta Galdikaitė, Gytautas Balkevičius, Mindaugas Gelūnas ir Gintaras Kušlys.
Projektą iš dalies finansavo Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Projekto vadovas ir parodos kuratorius Gintaras Kušlys.
Atidarymas 2015 m. sausio 29 d. 17 val.
Paroda veikė iki 2015 m. vasario 12 d.
Galerijos darbo laikas:
II-V nuo 12 iki 18 val.
VI nuo 12 iki 16 val.
VII ir I - nedirba
Savanorių pr. 166, Kaunas
Šiuo metu galerijoje „Meno forma“ pristatoma paroda – tai tam tikras 2014 m. antrąjį pusmetį įstaigos įgyvendinto projekto „Apie senąją sienų tapybą naujai“ apibendrinimas.
Projektas buvo sukurtas kaip meninių-edukacinių užsiėmimų ciklas, skirtas aktualizuoti pasirinktų reikšmingų ir vertingų, išlikusia senąja sienų tapyba išsiskiriančių, sakralinio paveldo paminklų tematiką. Projektas startavo tiriamąja išvyka į Kėdainių evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčias, Kėdainių krašto muziejų, Gegužinės Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią ir Gegužinės sodybą (Kaišiadorių raj.).
Pirmasis etapas buvo įgyvendintas kartu su projekto partneriu – Kauno jėzuitų gimnazija. Vien tik išvardintose Kėdainių bažnyčiose projekto dalyviai turėjo progą pamatyti unikalias XVII a. freskas bei renesanso ir baroko stiliaus sarkofagus, kuriuose ilsisi Vilniaus vaivados, Lietuvos didieji etmonai Kristupas Radvila Perkūnas ir Jonušas Radvila bei jų šeimos nariai.
Vis dėlto šiuo metu pristatomos ekspozicijos suformavimui kone didžiausiu postūmiu tapo kūrybinės dirbtuvės „Improvizacijos Kryžiaus kelio stočių Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje tema“, vykusios čia pat galerijoje „Meno forma“ 2014 m. lapkričio 10 d. Jų dalyviai – Kauno dailės gimnazijos auklėtiniai (vad. Jolanta Galdikaitė) bei grupė miesto menininkų – eksperimentavo, generavo idėjas, net ir kurdami smėlio animaciją, bandydami vizualinėmis meninėmis priemonėmis išreikšti savą, individualų požiūrį į tai, kas sietina su Nukryžiavimu, Kristaus kančia.
Turime pastebėti, kad pasirinkta tema yra ir gili, ir komplikuota, nuo pat ankstyvosios krikščionybės laikų nepaprastai jaudinanti įvairius žmones, ne tik kuriančius (tapančius, piešiančius ar pan.). Kita vertus, galime spėti, kad savo darbus parodoje eksponuojantys autoriai nepretenduoja tapti kanonų formuotojais, etaloniniais šios tematikos ekspertais. Užduotis, šiuo atveju buvo kiek kita: įvertinti, koks yra kiekvieno asmeninis santykis su senąja bažnytine tapyba, jos siužetais, bandant prisiliesti – prisimenant, atgaivinant atmintyje – prie sakralinių idėjų lauko. Vyresnieji dalyviai - profesionalūs menininkai – čia turėjo progą paskatinti jaunesniąją kartą kuo labiau domėtis šiomis temomis.
Parodos dalyviai
Kauno dailės gimnazijos auklėtiniai: Darius Domantas, Urtė Kasperiūnaitė, Simas Lantuchas, Unė Laurinaitytė, Martina Mikelionytė, Titas Mozūras, Miglė Palskytė, Nida Shah, Beatričė Vasiliauskaitė, Ada Abromaitytė, Lukas Ambrulevičius, Ugnė Beresnevičiūtė, Matas Ilevičius, Benedikta Kanytė, Eglė Liutkaitytė, Gabija Nutautaitė, Viktorija Nutautaitė (vad. Jolanta Galdikaitė).
Kauno menininkai: Gintautas Velykis, Vigintas Stankus, Šarūnas Šarkauskas, Antanas Andziulis, Alvydas Bulaka, Jolanta Galdikaitė, Gytautas Balkevičius, Mindaugas Gelūnas ir Gintaras Kušlys.
Projektą iš dalies finansavo Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.
Sylwester Ambroziak (Lenkija // Poland)
NAMAI NAMUČIAI // HOME SWEET HOME
personalinė paroda // solo exhibition
Skulptūra ir animacija // Sculpture and animation
Kuratorius // Curator: Krzysztof Stanislawski (Lenkija / Poland)
Atidarymas / Opening: 2014 m. gruodžio 17 d. 18 val. / 17th of December, 2014, at 6 p.m.
Paroda veiks iki 2015 m. sausio 23 d. / Exhibition will run till January 23, 2015
Galerijos darbo laikas:
II-V nuo 12 iki 18 val.
VI nuo 12 iki 16 val.
VII ir I - nedirba
Savanorių pr. 166, Kaunas
NAMAI NAMUČIAI // HOME SWEET HOME
2014 m. gruodžio 17 d. Kaune, galerijoje „Meno forma“ (Savanorių pr. 166) buvo atidaryta lenkų skulptoriaus Sylwester Ambroziak skulptūros ir animacijos paroda „Namai namučiai“ (Home sweet home). Menininkas yra daugiau kaip dviejų šimtų personalinių ir grupinių parodų autorius ir dalyvis ne tik Lenkijoje, bet ir užsienio šalyse.
Ši paroda Kaune – 2011-2012 m. projekto „Apleistieji“ dalis. Ekspozicija apima skulptūros, garso ir videomeno sintezę. Menininkas metaforiškai kalba apie šiandienos aktualijas, socialines problemas, kurioms atsirasti įtakos turėjo visuomenėje vykstantys procesai. Dideli emigracijos mastai už vienatvės durų palieka jautriausią visuomenės dalį – vaikus. Groteskiškos, deformuotos kūdikius primenančių skulptūrų formos, kūnų padėtis simbolizuoja vienatvę, susvetimėjimą, artimų ryšių praradimą. Kabančios figūros tęsia šias temas. Objektai ištraukti iš saugios erdvės, praradę tvirtą pagrindą po kojomis. Nuolatinis jų sukimasis yra aliuzija į įkalinimą laike, bejėgiškumą, tarsi jie būtų įtraukti į nesustabdomą ratą.
Menininkas renkasi negatyvias jausmų išraiškas. Jo darbuose galima išvysti smurto, skausmo atspindžius. Jis nepriekaištauja, nebando kažko kaltinti, o atveria skaudžią šiandienos pasaulio tiesą mums prieš akis, palikdamas erdvės mūsų pačių pamąstymams ir nuovokai. Galbūt galima ištrūkti iš šio uždaro civilizacijos narvo ir sudaužyti varžančią stiklo sieną, kaip tai stengiasi padaryti tipiškų menininko figūrų žmonės-objektai viename iš video kūrinių. Tai lieka atviru klausimu.
Taigi, peržengus galerijos slenkstį dabarties laikas sustoja ir pasitinka Sylwester Ambroziak vienišų, apleistų skulptūrų pasaulis.
Paroda galerijoje „Meno forma“ veiks iki sausio 23 d.
Aurelija Vaičiulytė
VDU menotyros studentė
2015 m. vasario 3 d. LRT laida Linija. Spalva. Forma apie Sylwester Ambroziak parodą "Namai namučiai" (nuo 7:50 min.)
http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/L/1911/linija._spalva._forma
NAMAI NAMUČIAI // HOME SWEET HOME
personalinė paroda // solo exhibition
Skulptūra ir animacija // Sculpture and animation
Kuratorius // Curator: Krzysztof Stanislawski (Lenkija / Poland)
Atidarymas / Opening: 2014 m. gruodžio 17 d. 18 val. / 17th of December, 2014, at 6 p.m.
Paroda veiks iki 2015 m. sausio 23 d. / Exhibition will run till January 23, 2015
Galerijos darbo laikas:
II-V nuo 12 iki 18 val.
VI nuo 12 iki 16 val.
VII ir I - nedirba
Savanorių pr. 166, Kaunas
NAMAI NAMUČIAI // HOME SWEET HOME
2014 m. gruodžio 17 d. Kaune, galerijoje „Meno forma“ (Savanorių pr. 166) buvo atidaryta lenkų skulptoriaus Sylwester Ambroziak skulptūros ir animacijos paroda „Namai namučiai“ (Home sweet home). Menininkas yra daugiau kaip dviejų šimtų personalinių ir grupinių parodų autorius ir dalyvis ne tik Lenkijoje, bet ir užsienio šalyse.
Ši paroda Kaune – 2011-2012 m. projekto „Apleistieji“ dalis. Ekspozicija apima skulptūros, garso ir videomeno sintezę. Menininkas metaforiškai kalba apie šiandienos aktualijas, socialines problemas, kurioms atsirasti įtakos turėjo visuomenėje vykstantys procesai. Dideli emigracijos mastai už vienatvės durų palieka jautriausią visuomenės dalį – vaikus. Groteskiškos, deformuotos kūdikius primenančių skulptūrų formos, kūnų padėtis simbolizuoja vienatvę, susvetimėjimą, artimų ryšių praradimą. Kabančios figūros tęsia šias temas. Objektai ištraukti iš saugios erdvės, praradę tvirtą pagrindą po kojomis. Nuolatinis jų sukimasis yra aliuzija į įkalinimą laike, bejėgiškumą, tarsi jie būtų įtraukti į nesustabdomą ratą.
Menininkas renkasi negatyvias jausmų išraiškas. Jo darbuose galima išvysti smurto, skausmo atspindžius. Jis nepriekaištauja, nebando kažko kaltinti, o atveria skaudžią šiandienos pasaulio tiesą mums prieš akis, palikdamas erdvės mūsų pačių pamąstymams ir nuovokai. Galbūt galima ištrūkti iš šio uždaro civilizacijos narvo ir sudaužyti varžančią stiklo sieną, kaip tai stengiasi padaryti tipiškų menininko figūrų žmonės-objektai viename iš video kūrinių. Tai lieka atviru klausimu.
Taigi, peržengus galerijos slenkstį dabarties laikas sustoja ir pasitinka Sylwester Ambroziak vienišų, apleistų skulptūrų pasaulis.
Paroda galerijoje „Meno forma“ veiks iki sausio 23 d.
Aurelija Vaičiulytė
VDU menotyros studentė
2015 m. vasario 3 d. LRT laida Linija. Spalva. Forma apie Sylwester Ambroziak parodą "Namai namučiai" (nuo 7:50 min.)
http://www.lrt.lt/mediateka/laidos/L/1911/linija._spalva._forma
